LAT pirmininkas: bausmių dydį lemia ir ikiteisminio tyrimo institucijų darbas

„Nors galutinį žodį skirdamas bausmę taria teismas, visam procesui ir jo baigčiai įtaką daro ir ikiteisminį tyrimą atliekančios bei kaltinimą palaikančios institucijos. Antai, jei ikiteisminis tyrimas atliktas prastai, ir dėl to užtrunka teismo procesas, teismas kartais yra priverstas švelninti bausmę, antraip grėstų pralaimėjimas Strasbūro teisme“, – BNS sakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus.

Pasak jo, įstatymu numačius griežtesnes sankcijas, tai paveiktų teismų praktiką ir greičiausiai lemtų didesnį baudų dydį.

„Akivaizdu, kad pakeitus sankcijos ribas, kurios šiuo metu yra labai plačios, teismai į tai atsižvelgs ir baudas skirs pagal griežtesnius įstatymus. Taigi sankcijų griežtinimas turėtų įtakos baudų dydžiui, tačiau tik į ateitį ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, kurios bus įvykdytos įsigaliojus griežtesniems įstatymams“, – sakė teismo pirmininkas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė per Seimo rudens sesiją ketina pateikti Baudžiamojo kodekso pataisas didinti baudas už visus nusikaltimus, o korupciniuose nusikaltimuose baudas susieti su žalos dydžiu, nusikaltėlių gauta nauda ar kyšio suma.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi savo tirtų korupcinių bylų statistinę analizę, nustatė, kad už sunkius korupcinio pobūdžio nusikaltimus pastaraisiais metais vidutiniškai skiriama 17 proc. galimo skirti baudų vidurkio arba 9 proc. galimo skirti baudų maksimumo. 

Pasak R.Norkaus, nors ir teisėjams yra kur pasitempti tinkamai motyvuojant savo priimamus sprendimus, tačiau teismų praktiką formuojantis Aukščiausiasis Teismas pasisakyti gali tik tuomet, jeigu jį pasiekia prokurorų skundas.

„Negaudamas kasacinių skundų, kuriuose būtų keliama bausmės rūšies arba jos dydžio parinkimo problema, teismas neturi galimybės sugriežtinti bausmės ir pasisakyti dėl šių klausimų, atsižvelgiant į teisinio reguliavimo pokyčius, visuomeninių santykių vystymąsi, nusikalstamumo tendencijas, bausmių politiką“, – teigia R.Norkus.

Pasak jo, per pirmąjį šių metų pusmetį 25-iose dėl korupcinio pobūdžio veikų išnagrinėtose Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose negauta nė vieno prokuroro skundo, kuriame būtų kvestionuojamas žemesnio teismo paskirtas sankcijos dydis.

Pasak jo, apie bausmių proporcingumą teismuose diskutuota ir anksčiau, o dabartiniai svarstymai dėl Baudžiamojo kodekso leis visoms teisėsaugos institucijoms įvertinti sunkumus, su kuriais susiduria.

STT duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį už sunkius korupcinio pobūdžio nusikaltimus vidutiniškai skirtos 3261 euro baudos, už apysunkius nusikaltimus – 5559 eurų.

Pasak STT vadovo Sauliaus Urbanavičiaus, tokios baudos neatgraso nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo.