Pareigūnus nustebino kartu su brakonieriais buvusi moteris: „Vyrai, matot, aš nėščia. Jie čia dėl manęs, mano būsimo vaikelio šitaip pasielgė. Mes nepiktybiškai, tik vieną žuvį norėjom pasigauti, į šaldytuvą pasidėti, kad balandį, gimus vaikeliui, turėčiau sveiko maisto. Gi patys žinot kokia chemija prifarširuotos parduotuvių lašišos.“

Šią giesmelę moteris kartojo visą laiką, kol pareigūnai fiksavo žiauraus nusikaltimo gamtai įkalčius. Dar siūlė „susitarti“: „Tai gal gražiai susitarkim, ir viskas“. Tačiau žiauriausiu įmanomu būdu sužvejota lašišos patelė brakonieriams kainuos nemenką baudą: nuo 115 iki 289 eurų.

Skaičiuojama ir gamtai padaryta žala, kuri siekia 600 eurų. Jei žvejojama draustinyje, žala gamtai patrigubėja. Pavyzdžiui, Žeimenos ichtiologiniame draustinyje pagauta žuvis kainuotų daugiau nei 2 tūkst. eurų.

Neršiančios lašišos – lengvas grobis brakonieriams. Būtent neršto metu žuvys praranda prigimtinį atsargumą, todėl yra lengvai sugaunamos – kabliais, žeberklais, elektra. Žuvies gurmanai tikina, kad Lietuvos upėse pagauta lašiša nepalyginamai skanesnė už pirktą parduotuvėje. Tačiau toks kąsnis turėtų strigti gerklėje. Pirkdami tokią lašišą ar jos ikrus, tampate žiauraus nusikaltimo prieš gamtą bendrininku.

Nuo akcijos „Lašiša 2016” pradžios aplinkosaugininkai jau surengė beveik 400 reidų, patikrino apie 4 tūkst. žvejų. Nustatyti 177 pažeidimai. Brakonieriai turės atlyginti daugiau kaip 17 tūkst. eurų žuvų ištekliams padarytą žalą. Iš jų paimtos trys valtys, 24 tinklai, 41 meškerė. Aplinkosaugos pareigūnai ir toliau organizuos reidus ir budės prie upių, kuriomis migruoja ir kur neršia šios vertingos žuvys, stabdys ir tikrins įtartinas transporto priemones. Aplinkosaugininkai primena, kad lašišų, šlakių ir upėtakių žvejyba, taip pat bet kokia žvejyba šių žuvų neršto vietose, draudžiama iki gruodžio 31 d.

Brakonierius šį vakarą demaskuos LRT TELEVIZIJOS laida „Gamtos inspektoriai“.