Įtariamieji dėl verslininko D.Vaisėtos nužudymo bandė nušalinti teismą

Turtingo Vilniaus verslininko Dariaus Vaisėtos nužudymo byloje teisiami jaunuoliai, kuriuos prokuratūra siūlė įkalinti ilgiems nelaisvės metams, bandė nušalinti naujai suformuotą jų bylą nagrinėjančią teisėjų kolegiją.

Anksčiau vienas iš šios bylos teisėjų buvo kyšio paėmimu įtariamas Ryšardas Skirtunas. Po šio įvykio performuotos kolegijos, į kurias buvo paskirtas R.Skirtunas. D.Vaisėtos nužudymo byloje jį pakeitė teisėja Jurgita Mačionytė.

Pagal įstatymus, į kolegiją įstojus naujam teisėjui, byla pradedam nagrinėti iš naujo.

Bylos nagrinėjimui pirmininkaujantis teisėjas Pavelas Frolovas paskelbė, kad kolegija nutarė apklaustų asmenų iš naujo į posėdį nekviesti, kadangi naujoji kolegijos narė yra susipažinusi, buvo daromas visų posėdžių garso įrašas.

„Ji susipažinusi su visais posėdžių protokolais, todėl išsamiai yra susipažinusi su visa bylos medžiaga ir bylos eiga, o kaltinamiesiems bus proga papildyti savo parodymus“, - sakė P.Frolovas.

Be to, teismas turi teisę nekviesti jau apklaustų liudytojų, nukentėjusiųjų, gali paskelbti anksčiau duotus jų parodymus.

Išgirdę žodžius, kad nebus kviečiami visi liudytojai, kaltinamieji pasipiktino ir bandė nušalinti visą teisėjų kolegiją. Jie taip pat replikavo, per kiek laiko galėjo su byla susipažinti naujoji teisėja.

„Tai, kad jų netenkina kolegijos priimami sprendimai, negali būti pagrindu nušalinti teismą“, - paskelbė teisėjai ir nuo bylos nagrinėjimo nenusišalino.

Byla pradėta nagrinėti nuo kaltinamojo akto paskelbimo. Į posėdį penktadienį neatvyko nužudyto verslininko artimieji, kurie byloje pripažinti nukentėjusiais. Neatvyko ir jų advokatas. Kadangi šiems proceso dalyviams buvo tinkamai pranešta apie posėdį, teismas nusprendė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, juolab, kad jie neprašė atidėti bylos nagrinėjimo dėl jų nedalyvavimo.

Byla dėl verslininko nužudymo Vilniaus apygardos teismą pasiekė beveik prieš dvejus metus – 2010 birželį.

Bylos duomenimis, 2009-ųjų balandį Mantas Adomavičius sumanė apvogti turtingą verslininką – vienos sostinės bendrovės direktorių 40 metų Darių Vaisėtą. Įgyvendinti šią užmačią be Romano Mironiuko padėjo Laurynas Druteika, Monika Elenbergaitė.

Ypatingas vaidmuo teko M.Elenbergaitei, dirbusiai toje pačioje bendrovėje ir anksčiau su verslininku palaikiusiai artimus ryšius.

Merginai buvo pavesta surinkti informaciją apie D.Vaisėtos name esantį turtą, išsiaiškinti verslininko atvykimo ir išvykimo laiką. Patekti į D.Vaisėtos namą nebuvo sunku – raktą sutartoje vietoje šeimininkas palikdavo namus ir jo aplinką tvarkantiems žmonėms. Iš verslininko namo pavogta turto daugiau kaip už 110 tūkst. litų – laikrodžių, brangių papuošalų, dujinių ir pneumatinių pistoletų.

Pasak prokuratūros, siekdamas pagrobti daugiau verslininko turto – pinigus, esančius asmeninėse bei jo bendrovės bankų sąskaitose, – M.Adomavičius suplanavo D.Vaisėtą nužudyti. Surinkti reikalingą informaciją vėl patikėjo M.Elenbergaitei.

2009 metų birželio 10-osios vakarą ši mergina įviliojo verslininką į spąstus – iš anksto numatytą apleistą fermą Vilniaus rajone. Į D.Vaisėtą paleisti keturi šūviai. Šaudyta iš perdirbto pistoleto su duslintuvu, smūgiuota akmeniu į parkritusios aukos galvą. Lavono atsikratyta iš anksto surastoje duobėje. Įtariamiesiems nusikaltimu atiteko prabangus laikrodis, mobilusis telefonas, žiedas, įvertinti beveik 90 tūkst. litų.

Pasinaudojant pagrobtomis bankų kortelėmis, Vilniuje bei Rygoje buvo atsiskaitinėjama už parduotuvėse įgytas prekes, taip pat pinigų buvo paimta iš bankomatų.

M.Adomavičiaus vadovaujama organizuota grupė siekė iki galo ištuštinti D.Vaisėtos asmenines bei jo bendrovės banko sąskaitas, kuriose pinigų buvo daugiau. Tam tikėtasi pasinaudoti nužudyto verslininko asmens tapatybės kortele bei R.Mironiuko panašumu į D.Vaisėtą. Nusikaltėliai mėgino sudaryti su banku naują sutartį, gauti identifikavimo kodų generatorių ir iš trijų sąskaitų į savąją pervesti kone 370 tūkst. litų. Tačiau su banku sudaryti elektroninių paslaugų sutarties verslininku apsimetusiam R.Mironiukui nepavyko.

Pareigūnai nustatė, kad jaunuolių taikiklyje buvo atsiradusi nauja auka – dar vienos bendrovės direktorius, D.Vaisėtos draugas M.Č. Jį taip pat siekta nužudyti ir pagrobti jo turtą. Šiam planui įgyvendinti M.Adomavičius pasitelkė R.Mironiuką ir M.Elenbergaitę, paskirstė konkrečias užduotis bei vaidmenis. Mergina vėl turėjo surinkti informaciją apie M.Č. turtą, gyvenimo būdą ir įpročius, atvykimo ir išvykimo iš namų laiką, o vėliau – atvilioti verslininką į iš anksto parengtą vietą, iš kurios pastarasis nebūtų grįžęs.

Pasak prokuratūros, M.Elenbergaitė asmeniškai pažinojo M.Č. Mergina jam nuolat siuntinėjo žinutes, ne kartą lankėsi pas jį namuose, pareiškė norinti pas jį apsigyventi. Tačiau toks jos elgesys verslininkui sukėlė įtarimų. Tuo metu M.Adomavičius ir R.Mironiukas ieškojo, kur nusipirkti šovinių, ir Trakų rajone žvalgėsi atokios vietos, tinkamos susidoroti su nauja auka.

Tačiau 2009 metų liepos 14-ąją policijos pareigūnai sulaikė M.Adomavičių, R.Mironiuką ir M.Elenbergaitę, dar po kelių dienų – likusius tris organizuotos grupės narius.

Tik grupės vadeivai M.Adomavičiui ir M.Elenbergaitei tai bus pirmasis nuosprendis.

Didžiausia bausmė, už padarytus nusikaltimus laukianti kaltinamųjų – laisvės atėmimas iki dvidešimties metų arba įkalinimas iki gyvos galvos.

Dar esant kolegijoje teisėjui R.Skirtunui, bylos nagrinėjimas ėjo į pabaigą, prokuratūra jau buvo išsakiusi savo nuomonę, kokiomis, jos nuomone, bausmėmis, reikia bausti kaltinamuosius.

Plungės gyventojui M.Adomavičiui, kurį pareigūnai įvardija kaip kraupaus nusikaltimo organizatorių, prokuratūra siūlė skirti griežčiausią bausmę – 19 metų laisvės atėmimo. Šis jaunuolis vaikystėje išgyveno įkaito dramą – berniuką pagrobę vyrai reikalavo pinigų iš jo tėvų gydytojų.

Grupuotės narius – M.Elenbergaitę, L.Drūteiką ir R.Mironiuką – prokuratūra siūlė nuteisti 17 metų.