Gvelbti maisto – į parduotuvę

Anot prekybos tinklo "Maxima" Prekybos departamento direktorės Liusanos Krivonės, vagysčių skaičius ir jų padaryta žala pernai išaugo kone dvigubai.

"Dažniausiai vagiamos tos prekės, kurios lengvai realizuojamos šešėlinėje rinkoje: alkoholis, kava, kosmetikos prekės, loterijos bilietai, ikrai, sviestas, sūris, mėsos gaminiai", – neslėpė L. Krivonė.

Pasak jos, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, jei vagystės žala per vieną kartą yra iki 150 eurų, asmeniui taikoma administracinė atsakomybė ir jis turi sumokėti paskirtą baudą.

Jei žala viršija 150 eurų, tada kyla baudžiamoji atsakomybė.

Pastebima tendencija, kad tie patys asmenys skirtingose parduotuvėse sulaikomi po 50–70 kartų.

"Matome labai didelę pakartotinių vagysčių problemą, kai tas pats asmuo nuolat vagia skirtingose parduotuvėse, tačiau pasiskaičiuoja vagiamo turto vertę, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Pavyzdžiui, jei asmuo per dieną įvykdytų penkias vagystes, kurių žala kiekvienu atveju būtų 100 eurų, jam būtų kiekvieną kartą taikoma administracinė atsakomybė – bauda, nors per dieną būtų įvykdęs vagystes, kurių žala būtų 500 eurų", – pažymėjo L. Krivonė.

Tad besikartojančių vagysčių atvejai turėtų būti vertinami kaip viena vagystė, t. y. skaičiuojama bendra suma, už kurią būtų pritaikyta baudžiamoji atsakomybė ir būtų užkardomas kelias tokiai veikai.

"Pastebima tendencija, kad tie patys asmenys skirtingose parduotuvėse sulaikomi po 50–70 kartų. Tai rodo, kad administracinė atsakomybė ir bauda neatgraso nuo naujų vagysčių. Labai dažnai padarytos žalos, kaip ir paskirtų administracinių baudų išieškojimas, praktiškai tampa neįmanomas dėl to, kad vagystes vykdantys asmenys oficialių pajamų ir turto neturi", – sakė Prekybos departamento direktorė.

Dažnu atveju vagiama slaptai, o jei veikiama ne po vieną, stengiamasi nukreipti pardavėjų dėmesį.

Pasisavinamos prekės slepiamos po drabužiais, sportiniuose krepšiuose ir panašiai, tačiau siekiant demaskuoti vagišius, naudojamos įvairios techninės priemonės.

"Vagystes įvykdę asmenys visada perduodami policijai tiek sučiupus juos parduotuvėje, tiek ir vagysčių faktą nustačius vėliau – peržiūrėjus vaizdo stebėjimo sistemų įrašus ar kitais būdais", – tikino L. Krivonė.