„Labai noriu tikėti, kad mes jau pervirtome į kitą pusę ir tie mūsų reikalai, kaip vadiname, „čekiukų“ bylose pajudės į spartesnę pusę“, – Žinių radijui antradienį sakė N. Grunskienė, pažymėjusi, kad tyrimai yra įrodymų vertinimo stadijoje.

Ji teigė pirmadienį informavusi šalies vadovą Gitaną Nausėdą, kad kai kurie parlamentarai bus apklausti specialiaisiais liudytojais ir galbūt artimiausiu metu bus kreiptasi į Seimą su prašymu naikinti keleto politikų teisinę neliečiamybę.

To reikia, kad jiems galėtų būti pareikšti įtarimai.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) skelbia šiuo metu atliekanti ikiteisminius tyrimus dėl 36 savivaldybių galimai netinkamo kanceliarinių lėšų panaudojimo.

Anot N. Grunskienės, tiriamas 45 savivaldybių tarybų narių lėšų panaudojimas, 44 asmenims „čekiukų“ tyrimuose buvo pareikšti įtarimai. Apie 20 bylų jau išnagrinėtos teismuose ir dar tiek pat yra nagrinėjamos.

Kaip rašė BNS, iš kandidatų į premjerus kovos socialdemokratų partijoje staiga pasitraukus susisiekimo ministrui Eugenijui Sabučiui ir paaiškėjus apie jam suteiktą specialiojo liudytojo statusą, viešojoje erdvėje kilo klausimų dėl procesinių sprendimų priėmimo tempo ir objektyvumo.

Teisėsauga tyrimą dėl Jonavos rajono politikų galimai nederamo elgesio su savivaldybės biudžeto lėšomis pradėjo dar 2023 metais. Per šį laiką Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus „čekiukų“ byla praėjo visų instancijų teismus, kol Aukščiausiasis Teismas bylą jam nutraukė, taip leisdamas grįžti į aktyvią politiką.

N. Grunskienė: net jei skambutis iš STT ir buvo, tai netrukdo siekti pareigų

Generalinė prokurorė atmetė, kad prokuratūra tyrimų imasi ir tam tikrą politiką galimai kompromituojančią informaciją viešina tik jam nusprendus siekti aukštos pozicijos.

„Dabar kaltinti prokuratūrą ir sakyti, kad čia laukiam kažkokio momento, manau, būtų neteisinga. Nes prokuratūra dirba ne pagal politinius įvykius, o priima sprendimus tada, kai yra atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai ir jau galima priimti vienokį ar kitokį sprendimą“, – Žinių radijui sakė N. Grunskienė.

Ji negalėjo patvirtinti, kad bedalyvaudamas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) prezidiume praėjusią savaitę E. Sabutis sulaukė skambučio iš STT tyrėjo. Tačiau pabrėžė, kad tai neturėtų politikui užkirsti kelio siekti pareigų, jeigu jis jaučiasi nenusikaltęs.

„Jeigu ir buvo toks skambutis, sakykim, tai niekas neuždraudžia žmogui toliau dalyvauti. Juk, sakykim, kad ir į apklausą kviečiama, bet tai nėra nuosprendis, tai nėra įtarimas kažkoks“, – kalbėjo N. Grunskienė.

Panašios linijos savo komunikacijoje laikėsi ir pats E. Sabutis bei jį į premjerus kėlusi LSDP. Partija pabrėžė, kad specialiojo liudytojo statusas nereiškia pareikštų įtarimų. Tuo metu susisiekimo ministras teigė esantis įsitikinęs, jog nepažeidė įstatymų.

„Tai jeigu žmogus jaučiasi nekaltas, jeigu jisai turi kaip patvirtinti arba, na, jaučiasi neklastojęs čekiukų, nepateikęs neteisingų duomenų, tai jis gali dalyvauti ir kelti savo kandidatūrą, o ne atsiimti. Aš taip galėčiau paaiškinti“, – sakė generalinė prokurorė.

„Turėjau teisę pasidomėti ir žinoti“

Ji nesureikšmino atskleidusi, kad E. Sabutis specialiuoju liudytoju bus apklaustas šią savaitę, „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui šios informacijos paviešinimą vadinus „protu nesuvokiamu“.

N. Grunskienės teigimu, apie tai ji pagarsino po žiniasklaidos gauto prašymo patvirtinti, kad E. Sabučiui suteiktas minėtas statusas.

„Aš manau, kad kaip generalinis prokuroras aš turėjau teisę pasidomėti ir žinoti, kada vis dėlto numatyta apklausa, nes jeigu yra priimtas nutarimas pripažinti asmenį specialiuoju liudytoju, sekantis žingsnis yra jo apklausa“, – sakė generalinė prokurorė.

Kaip rašė BNS, E. Sabutis antradienį popiet kaip specialusis liudytojas atvyko į STT, kur yra apklausiamas dėl savivaldos lėšų naudojimo 2019–2020 metais jam dirbant Jonavos vicemeru ir tarybos nariu.

Jis teigė, kad apklausos priežastys aprašytos žiniasklaidoje ir jo „Facebook“ paskyroje, o detaliau neturintis, ką pasakyti.

Kalbėdama apie prokuratūros darbo rezultatyvumą „čekiukų“ tyrimuose, N. Grunskienė pridūrė, kad dešimtyje savivaldybių prokurorai nerado jokių pažeidimų. Anksčiau šią savaitę ji teigė, jog bylose jau atlyginta virš 1 mln. eurų valstybei padarytos žalos ir sudaryta per 50 taikos sutarčių.

BNS primena, kad prokurorai atlieka ne tik ikiteisminius, bet ir viešojo intereso gynimo tyrimus dėl savivaldos politikų lėšų naudojimo. Nesant nusikaltimo požymių, tačiau turint duomenų, kad valstybės pinigai naudoti nepagrįstai, teikiami civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo savivaldybėms.