Žuvusiųjų per gaisrus skaičius ūgtelėjo, nors pačių gaisrų – rekordiškai mažai

2021 metų sausio – birželio mėnesiais gaisruose žuvo 55 žmonės. Tuo pačiu laikotarpiu pernai žuvo 52 asmenys.

Šiemet per pirmąjį pusmetį kilo 4,7 tūkst. gaisrų, mažiausiai per pastaruosius 18 metų. 2020 metais ugniagesiai vyko gesinti beveik 5,2 tūkst. gaisrų.

Šiais metais gaisruose žuvusių žmonių vidurkis siekia 61 metus, 23 žuvusiesiems buvo nuo 52 iki 68 metų.

„Mes esam sudarę gaisrų aukos portretą – dažniau žūva vyresnio amžiaus, (...) kaimo ar mažo miestelio gyventojas vyras, 60-ties metų ar vyresnio amžiaus, turi žalingų įpročių – alkoholio vartojimas, rūkymas“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas.

„Kita dalis žuvusiųjų – tie, kuriems patiems sunku pasirūpinti dėl amžiaus ir sveikatos, jų orientacija lėtesnė“, – pridūrė jis.

Ugniagesiai ir patys senjorų namuose įrengia dūmų detektorius.

96 proc. visų žuvusiųjų gaisruose namuose pernai neturėjo jų įsirengę.

„Kai išsikrauna baterijos, tada detektorius stipriai pypsi, žmones tai gąsdina, garsas jiems trukdo, ne visada supranta, kad atėjo laikas keisti baterijas, kitiems sunku lubas pasiekti“, – kalbėjo A. Gudžiauskas.

Jo skaičiavimais, autonominius detektorius turi apie pusė namų ūkių Lietuvoje.

Dažniausiai žūsta neblaivūs

Šių metų pirmąjį pusmetį ketvirtadalis žuvusiųjų gaisruose gyveno miestuose, o likusi dalis – miesteliuose ir kaimuose.

Dienos metu nuo 8 iki 22 val. žuvo 34 gyventojai, naktį 21 žmogus.

Tragiškiausia mėnesio diena yra 14-oji (ugnis pasiglemžė septynių žmonių gyvybes), nuo 12-tos iki 23-iosios mėnesio dienos gaisruose žuvo 29 gyventojai.

„Tokios žūties dažniausiai siejamos su gyvenimo būdu: žūsta dažniausiai neblaivūs, rūko lovose, būna gavę išmokas“, – sako A. Gudžiauskas.

Gaisruose žuvo 32 vyrai, 18 moterų, o penkių žmonių tapatybė nenustatyta. Kartais žuvusiųjų tapatybės nustatymas užtrunka, nes tai būna benamiai, jų nepasigenda artimieji.

Trylika gyventojų žuvo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, tiek pat žuvo  dėl neatsargaus rūkymo, aštuoni – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, po tris – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų ir dėl pašalinio ugnies šaltinio.

Du žmonės žuvo per padegimus, vienas – dėl savaiminio medžiagų užsidegimo, dėl sprogimo ir dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimo. Dar dešimties žmonių žūties priežastys tikslinamos.