Praėjusią parą gaisruose žuvo trys žmonės, dar trys buvo traumuoti. Nuo metų pražios šalyje jau kilo 10719 gaisrų, juose žuvo 147 žmonės ir 189 buvo traumuoti. Pernai per tą patį laikotarpį žuvo 127 žmonės ir 202 buvo traumuoti.

Pagrindinės žūčių gaisruose priežastys jau daugelį metų išlieka tos pačios. Daugiausia nelaimių kyla dėl neatsargaus rūkymo (šiemet 44 žuvę, pernai – 43), neatsargaus žmonių elgesio su ugnimi (šiemet – 55, pernai – 45), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų (šiemet – 11, pernai – 15) bei elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, pastatų elektros instaliacijų gedimų (šiemet – 9, pernai – 11), pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Vakar ryte Kauno rajone, Vilkėnų kaime, degė gyvenamasis namas. Iki atvykstant ugniagesiams kaimynai iš degančio pastato išnešė 1959 metais gimusį vyrą ir 1941 metais gimusią moterį. Medikai dėl apsinuodijimo smalkėmis konstatavo jų mirtį. Gaisro metu apdegė kambario sienos, lubos, viduje esantys daiktai.

Po pietų Panevėžio rajone, Krekenavoje, Laisvės gatvėje, degė gyvenamasis namas. Iš namo buvo išnešti du žmonės. Sąmonės netekusi moteris buvo išvežta į ligoninę, o vyrui medikai konstatavo mirtį. Gaisro metu išdegė kambarys bei jame buvę daiktai. Manoma, kad gaisras galėjo kilti dėl neatsargaus elgesio su ugnimi.

Vakarėjant Jurbarko rajone, Jurbarkų kaime, Ryto gatvėje, medžio drožinių dirbtuvėlėse, 1953 metais gimęs vyras užsipylė degų skystį ir pasidegė. Degantį vyrą iki atvykstant ugniagesiams užgesino šalia esančios parduotuvės darbuotoja. Po medikų apžiūros jis buvo išvežtas į ligoninę.

Pagėgių savivaldybėje, Lindikų kaime, neatsargus rūkymas sukėlė gaisrą, kurio metu rankas apdegė vyras.

Gaisrų statistika liudija, kad neatsargus elgesys su ugnimi arba rūkymas lovoje tampa didelių nelaimių priežastimi. Mirtis ištinka apsinuodijus degimo produktais. Paprastai dėl šios priežasties dažniausiai žūsta darbingo amžiaus vyrai.

Pavojus apsinuodyti smalkėmis ypač padidėja vėsiuoju metų periodu, nes patalpose kūrenamos krosnys, naudojamos nesaugios dujinės viryklės. Smalkių gali atsirasti, kai krosnyje dega malkos ir nėra geros ventiliacijos, nevalyti dūmtraukiai ar apgriuvusios ir netvarkingos krosnys. Smalkės, patekusios į nevėdinamas patalpas, užteršia orą, kuriuo kvėpuojant ir įvyksta intoksikacija. Beje, anglies monoksidas net 200 kartų greičiau nei deguonis jungiasi prie hemoglobino, esančio eritrocituose, ir blokuoja jų galimybę pernešti deguonį. Dėl deguonies trūkumo žmogus pradeda dusti: pirmiausia pažeidžiamos smegenys ir centrinė nervų sistema, taip pat pakenkiama kepenims, raumenims, kaulams bei kitoms žmogaus organizmo sistemoms.

Smalkės yra labai klastingos: bespalvės, beskonės, bekvapės, vietiškai nedirginančios, tad apsinuodijimo pasekmės priklauso nuo smalkių koncentracijos ir laiko, kiek žmogus praleidžia patalpoje. Jei smalkių koncentracija ore didelė, per kelias minutes žmogų gali apimti snaudulys, jis gali netekti sąmonės. Neretai gaisruose žuvę žmonės būna randami lovose nepabudę iš miego.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų susiremontuoti krosnis, išsivalyti dūmtraukius, sutvarkyti elektros instaliaciją, įsirengti dūmų signalizatorius ir atsargiau elgtis su ugnimi: nerūkyti lovose, nepalikti  neužgesintos nuorūkos, neleisti vaikams žaisti su degtukais. Kilus gaisrui ar įvykus kitai nelaimei nedelsdami kvieskite ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu 112.