Paaiškėjo gaisro Šlapaberžės dvare priežastis: žmonės pastate gyventi negalės

  • Teksto dydis:

Vasario pabaigoje Šlapaberžės dvare kilus gaisrui paaiškėjo jo priežastis bei tai, kad istoriniame pastate žmonės gyventi nebegalės.

Neužgesintos žarijos

Kaip pirmadienį portalo kauno.diena.lt žurnalistams sakė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovė Erika Dumčienė, gaisras Kėdainių rajone esančiame Šlapaberžės dvare kilo dėl neatsargaus žmogaus elgesio.

„Ikiteisminis tyrimas nepradėtas, pažeidėjui bus surašytas protokolas. Jis bus nubaustas administracine tvarka dėl neatsargaus elgesio – buvo paliktos neužgesintos žarijos kibire, dėl to perkaito ir palietė medines konstrukcijas“, – detalizavo pašnekovė.

Pasak jos, privačiuose istoriniame pastate esančiuose būstuose žmonės dabar negyvena – tiek jo durys, tiek langai yra užkalti.

Žmonės gyventi nebegalės

„Žmonės ten nebegalės gyventi, kadangi yra sudegę. Yra iškeldinti, berods, trys asmenys. Du dabar yra nakvynės namuose, o vienas – pas giminaičius. Jie bendrąja tvarka turės kreiptis į savivaldybę dėl socialinio būsto. Bus stengiamasi išsaugoti dvaro likučius“, – teigė laikinasis Dotnuvos seniūnas Ernestas Barčas.

„Susisiekėme su Kėdainių savivaldybės meru ir didele grupe specialistų – nuo butų eksploatavimo padalinių vadovų iki paveldosaugininkų, kalbėjome, kokiu keliu eiti. Iš tikrųjų dvaras yra ganėtinai apleistas, perstatytas, daug ką praradęs per sovietinį laikotarpį, tačiau kadangi jis yra brangus kaip istorinė vertybė, bus ieškoma galimybių tvarkyti. Tai – labai nelengvas darbas, nes tai, kas buvo, jau nedžiugino, o po gaisro vertės beliko dar mažiau, bet su savivalda sutarėme po mėnesio susisiekti“, – artimiausiais planais, susijusiais su Šlapaberžės dvaru, dalijosi Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius Vidmantas Bezaras.

Jis bus nubaustas administracine tvarka dėl neatsargaus elgesio – buvo paliktos neužgesintos žarijos kibire, dėl to perkaito ir palietė medines konstrukcijas.

Jo teigimu, Kauno skyriaus KPD atstovai šiuo metu bendrauja su istorinio pastato bendrasavininkais, kad pavyktų išsaugoti tai, kas liko. V. Bezaro pateiktais duomenimis, Šlapaberžės dvaras turi apie 10-12 bendrasavininkų, tačiau trečiajam gyventojui išsikėlus, čia gyveno tik dvi šeimos.

„Dabar turime surasti visus savininkus, su jais aptarti, kokie galėtų būti ateities scenarijai. Savininkams taip pat atsakomybė nemaža, nes reikės, bent jau dabar ieškoti būdų kaip sustabdyti pastato tolesnį irimą“, – sakė pašnekovas.

Parengė sąrašą

Pasak KPD direktoriaus, apie pusės dvarų Lietuvoje būklė nėra gera. Jai gerinti per artimiausią dešimtmetį reikėtų didelių investicijų, nes kito būdo išsaugoti tokius objektus nėra.

„Liūdna, bet tenka pripažinti, kad nemaža dalis dvarų – ypatingai nedidelių, žemės ūkio plotuose esančių dvarų – šiaurės ir vidurio Lietuvoje, turės ir sunykti. Departamentas šiais metais padarė neprižiūrimų pastatų aprašą. Prioritetas – perfiltruoti visa tai, kas dabar kelia pavojų, ir apsispręsti dėl to, į ką valstybei reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį – kam reikėtų padėti surasti investitorių, ir ką tiesiog reikėtų braukti iš paveldo registro“, – akcentavo jis.

V. Bezaras užsiminė ir apie gerąsias tendencijas – pastaruoju metu, pasak jo, žymiai padidėjo dvarų kaip nekilnojamojo turto vienetų pirkimas ir kreipimasis dėl sąlygų jų atkūrimui.

Paklaustas, ar Šlapaberžės dvarą irgi bus stengiamasi atkurti, pašnekovas sakė, kad dabar, kai istorinis pastatas turi, kaip jau minėta, 10-12 savininkų, yra labai sunku. 

„Dabar kiekvienam mūsų teritoriniam padaliniui duota užduotis – atrinkti kelis neprižiūrimus arba blogai prižiūrimus statinius ir bendradarbiaujant su savivalda, vietos bendruomene, visuomeninėmis organizacijomis bandyti ieškoti potencialaus investitoriaus, kuris prisidėtų atkuriant šiuos pastatus. Dabar nepasakysiu konkrečiai, kaip sekasi Kauno skyriui, bet po mėnesio turbūt bus aiškios kryptys“, – kalbėjo V. Bezaras.

KPD direktoriaus teigimu, antroje metų pusėje žadama visuomenei apie tai paskelbti daug plačiau, kviečiant ir ieškant, kad atskiros įmonės ar privatūs asmenys prisijungtų prie akcijos prikeldami nors vieną kitą tokį istorinį objektą tam tikruose šalies regionuose.

Primename, kad Šlapaberžės dvaro sodybos rūmuose Kėdainių rajone, Dotnuvos seniūnijoje, gaisras kilo vasario 21 dieną.

Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio skyriaus duomenimis, sudegė apie 80 proc. stogo ir palėpės, apie 40 proc. antrojo aukšto, sukrito antro ir trečio aukštų medinės perdangos, sunaikinti mediniai vidaus laiptai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jonas

Jonas portretas
Sąmoningai yra sukeliama gaisrai gerose rajonuose ,kad galėtų nusipirkti pusdykiai.Seniai aiškus būdas pigiai pirkti žemę.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių