Gaisras niokojo 1863 metų sukilimą menantį Šlapaberžės dvarą

  • Teksto dydis:

Vasario 21 d. Šlapaberžės dvaro sodybos rūmuose Kėdainių rajone, Dotnuvos seniūnijoje, kilo gaisras. 

Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio skyriaus duomenimis, sudegė apie 80 proc. stogo ir palėpės, apie 40 proc. antrojo aukšto, sukrito antro ir trečio aukštų medinės perdangos, sunaikinti mediniai vidaus laiptai.

„Nors kompaktiškas dvaras labai nugyventas, suniokotas, perstatytas, jis vis tik lieka vertingas istorine prasme – mena 1863 m. sukilimą, – sakė KPD direktorius Vidmantas Bezaras. – Todėl  artimiausiu  metu, net  ir  nepasibaigus  tyrimui, kartu su Kėdainių meru,  savivaldos ir  paveldo specialistais aptarsime galimas priemones dvaro rūmų  likučiams  išsaugoti, o paveldo bei priešgaisrinės apsaugos specialistai turės rimtų kalbų su gyventojais.“

Nors kompaktiškas dvaras labai nugyventas, suniokotas, perstatytas, jis vis tik lieka vertingas istorine prasme.

Dvaro rūmai (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 37212) buvo paversti daugiabučiu gyvenamu namu, jį administravo Kėdainių butų ūkis. Ten buvo įrengti keli privatūs butai. Kėdainių savivaldybės pastangomis iš vieno buto buvo iškeldintas savininkas, nustačius jo buto avarinę būklę. Piliečiui buvo suteiktas socialinis būstas. Savivaldybės žiniomis, tas pilietis praėjusį savaitgalį grįžo į savo butą, užsikūrė krosnį. Gaisras sekmadienio rytą kilo dėl jo galimai neatsargaus elgesio su ugnimi.

Kitą savaitę paveldosaugininkai su Kėdainių savivaldybės specialistais tarsis dėl tolimesnių veiksmų, bus parengtas avarinės grėsmės šalinimo projektas, paskaičiuota kultūros paveldo objektui padaryta žala.

Nors pastatas ir nugyventas, bet išlikusi visa komplekso su centriniais rizalitais R ir V fasaduose planinė struktūra. Išlikęs dvaro parkas, dvarui priklausiusi koplytėlė, kuri Kėdainių savivaldybės lėšomis yra restauruota.

Iš istorijos

Dvaro rūmai buvo pastatyti XIX a. pradžioje dvarininkų Gintautų-Dziaveltovskių. Amžiaus viduryje dvarą valdė Tadas Gintautas. Jis 1861 m. Šlapaberžėje pastatė mūrinę bažnyčią. Už dalyvavimą 1863 m. sukilime iš T. Gintauto dvaras buvo konfiskuotas. Per susirėmimus su caro kariuomene buvo sugriautas kairysis rūmų sparnas.

Apie 1870 m. dvarą nusipirko Vladislovas Kvinta, vėliau valdė jo sūnus, Lietuvos kariuomenės savanoris Mykolas Kvinta (1891 – 1932). Jo iniciatyva buvo atstatytas apgriautas dvaras, vietoj sugriauto sparno įrengta veranda su baliustrada. M. Kvintos rūpesčiu pamaldos Šlapaberžės bažnyčioje buvo pradėtos laikyti lietuvių kalba. M. Kvinta palaidotas Šlapaberžės bažnyčios rūsyje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vida

Vida portretas
Bet kai tik į tokius istorius pastatus ikeldinami gyventojai, jie apleidžiami iki nepataisomo lygio. Nejaugi nei žmonėms, nei valstybei jų negaila. Kiek tokių pastatų jau nebeturime, nes gyveno šeimos ir juos suniokojo, sudegino. Gaila, labai gaila.

Nesvarbu

Nesvarbu portretas
Baisu,kaip rašo ne tiesa. Niekas nebuvo iškeldintas,nes visi atsisakė soc būstų.

Anonimas

Anonimas portretas
Ne.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių