Gąsdina vis didėjantis skenduolių skaičius: kokia pagrindinė taisyklė atsitikus nelaimei?

Vienas sutiktas vyras teigė, kad ir pats vaikystėje skendo.

„Esu ir pats skendęs vieną kartą. Buvau gal šešerių. Be tėvų priežiūros nereikėtų eiti. Ypač į upes, nes yra srovių ir daug duobių. Potyriai išlikę iki pat dabar. Ačiū Dievui, mama pamatė“, – sakė jis.

Kita moteris teigė, kad iš išgąsčio gal ir kiek sutriktų pamačiusi skęstantįjį.

„Žinau, kaip elgtis. Bet gal iš išgąsčio ne taip greitai sureaguočiau. Bet po kurio laiko suprasčiau“, – teigė ji.

Viena moteris prisiminė praeitų metų vasarą, kai teko susidurti su tokia situacija.

„Praeitą vasarą šioje vietoje skendo žmogus. Iš kito kranto plaukė link čia ir viduryje telkinio šaukėsi jau pagalbos. Žmonės vieni plaukė link jo, kiti metė pripučiamų priemonių. Taip ir išgelbėjo. Tuo metu gelbėtojų čia nebuvo“, – pasakojo ji.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kalbėdami apie skęstančius žmones galime įsivaizduoti, kad viskas atrodo tarsi filme – žmogus šaukiasi pagalbos, ryškiais rankų mostais praneša, kad skęsta, tačiau realybė – visiškai kitokia. Apie tai pokalbis su gelbėtoju Rolandu Kiliu.

– Ar jau teko šiais metais susidurti su skaudžiais padariniais ar nelaimėmis?

– Kadangi vasara vėlavo, orai buvo vėsesni, tik pastarąjį savaitgalį buvo poilsiautojų. Nors buvo daug žmonių, nelaimingų atvejų nebuvo, kad reikėtų gelbėti.

– Kaip atpažinti, kad žmogus skęsta?

– Priklauso nuo aplinkos veiksnių. Jūroje, kai pagauna srovė, nėra jėgų grįžti, todėl jis irgi jau skęstantysis. Prie ežero pas mus dažniausiai skęsta per toli nuo kranto nutolę vaikai arba neblaivūs asmenys. Aišku, gali būti sveikatos problemų.

– Kaip skęstantis žmogus dažnai spėja parodyti, kad skęsta?

– Vaikai tyliai, mažai kada parodo, kad skęsta. Suaugusieji bando ranka mojuoti. Matosi iš šalies, kai žmogus tikrai pavargęs ir jam sunku vandenyje išsilaikyti.

– Ar pagrindinė ir svarbiausia taisyklė – šaukti?

– Taip. Ir judesiais, balsu atkreipti į save dėmesį, kad esi pavojuje, reikia pagalbos.

– Ar kiekvienas paprastas žmogus turėtų skubėti gelbėti? Kokia riba ir ar tai nepadarys daugiau problemų?

– Reikia įvertinti savo jėgas ir galimybės. Reikia skambinti tel. 122 ir atkreipti aplink esančių žmonių dėmesį. Vienam gelbėti žmogų tikrai sudėtinga.

– Ar tiesa, kad pavojingiausias – panikuojantis žmogus? Kaip nuraminti jį?

– Žmogaus jau ramesnis, kai mato, kad link jo plaukia. Būtų gerai jam į rankas duoti kokį plūduriuojantį daiktą, kad jau saugiau jaustųsi. Stengtis nuraminti, liepti verstis ant nugaros, nes ant jos lengviau išsilaikyti.

– Kokios pagrindinės taisyklės, kada jokiu būdu negalima lipti į vandenį?

– Jokiu būdu negalima lipti į vandenį neblaiviam asmeniui, jei prastai plauki – neplaukti toli nuo kranto, prižiūrėti savo vaikus, nemokančiam plaukti vaikui neduoti pripučiamų plaukiojimo priemonių. Tai pavojinga, jei išsileis ir pan. Neiti maudytis prisivalgius, labai įkaitus. Saugiausia maudytis paplūdimiuose, kur budi gelbėtojai, patikrintas dugnas.