Kriminologas įvertino Krokuvos žudynes: gali būti, kad tas žmogus... Pereiti į pagrindinį turinį

Kriminologas įvertino Krokuvos žudynes: gali būti, kad tas žmogus...

2026-11-15 12:00
„Žinių radijo“ inf.

Kelias gyvybes Krokuvoje nusinešęs teroro išpuolis verčia susimąstyti, kas dedasi nusikaltėlio galvoje, kai jis ryžtasi tokiam žingsniui? Kriminologijos mokslas gali pateikti ne vieną galimą atsakymą, o skirtingų šalių praktikos rodo savitą požiūrį į nusikaltėlio teises.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Apie kriminologo profesiją, Lietuvos baudžiamosios sistemos spragas ir dažniausius motyvus nusikalsti su „Žinių radijo“ žurnalistu diskutavo kriminologas Gintautas Sakalauskas. 

– Kriminologo profesija – įdomus dalykas. Ko ten moko?

– Moko analizuoti nusikalstamą elgesį, jį lemiančius veiksnius ir jo kontrolę. Tai yra labai platus dalykas. Kriminologijoje yra daugiausia sociologijos, teisės, truputį psichologijos, medicinos ir neurobiologijos. Tai plati sritis. Tikslas yra suprasti nusikalstamą elgesį ir tai, kaip jį kontroliuoti.

Daug kas painioja kriminalistiką su kriminologija. Kriminalistikai įdomus pavienis nusikaltimas, o kriminologijai tai nuobodu. Mus domina tendencijos, dėsningumai ir apibendrinimai.

– Dėl ko tapote kriminologu?

– Studijavau teisę Vilniaus universitete ir ketvirtame kurse išvykau į socialinio darbo mokyklą Vokietijoje. Patekau į specializaciją, kurioje man buvo dėstoma kriminologija. Dėstytojas sužavėjo mane kaip žmogus, kaip asmenybė savo požiūriu. Aš grįžau su visai kitokiu požiūriu ir supratau, kad studijos gali būti įdomios. Tada įstojau į doktorantūrą, vėl išvykau į užsienį ir patekau pas vieną garsiausių Europos kriminologų. Vėliau tapome gerais draugais ir rašiau disertaciją apie Lietuvos ir užsienio įkalinimo sistemas. Aš turiu ir teisininko, ir kriminologo diplomus. 

– Mes įsivaizduojame, kad laisvės atėmimo bausmė atima ir kitas laisves. Kuo skiriasi mūsų teisės kalėjime nuo vokiečių?

– Esminis dalykas yra konstitucinis principas. Vokietija yra socialinė demokratinė teisinė valstybė. Socialinės valstybės principas reiškia tai, kad turi būti rūpinamasi kiekvieno žmogaus integruotu gyvenimu visuomenėje. Jei paklausime bet kurio prižiūrėtojo, socialinio darbuotojo ar prokuroro, jis duos labai panašų atsakymą. O Lietuvoje atsakymai būtų labai skirtingi. Tai pagrindinis skirtumas.

Yra labai aiškiai suvokiama, kad bausmė yra laisvės atėmimas ir ne daugiau. Taip pat suvokiama, kad kalinimas yra žalingas. Tai seniai įtvirtinta Vokietijos įstatymuose. Todėl valstybė turi stengtis kuo labiau mažinti tą žalingą poveikį. Mes puikiai suprantame, kad nėra valstybių, kurios neturėtų kalėjimų. Tačiau sąlygos ir bausmės trukmės labai skiriasi. Mes kalbame ne apie ikrus ar kepsnius, o apie darbo, mokymosi, konsultavimo ir įvairių programų galimybes. 

Kai ką turime ir mes, bet ne tokiais mastais ir ne tokia forma. Vis dar turime daug kalinių ir visi kalėjimai yra seni. Kažką statyti galima tik minimaliai.

– Ar kalėjimo kastos yra tik posovietiniuose lageriuose, ar ir kitur?

– Bet kuriame kolektyve yra žmonių, kurie turi daugiau įtakos. Mūsų kalėjimuose tokia subkultūra vis dar yra labai stipri dėl kelių priežasčių. Taip yra dėl blogos infrastruktūros, kai daug vyrų gyvena vienoje patalpoje daug metų. Be to, turime labai stiprią posovietinę įtaką. Tai yra tie patys žargonai, pavadinimai ir etiketės. 

– Ar subkultūrų įtaka keičiasi dėl to, kiek žmogus turi pinigų?

– Svarbūs ne tik pinigai, bet ir gebėjimai ar praeitis. 2024 m. Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas mūsų subkultūrų sistemą pavadino šiuolaikine vergove. Šiuolaikinei Europos Sąjungos valstybei tai yra pasakoma labai retai. Galima įsivaizduoti, kokia rimta yra ši problema. Į ją yra kreipiamas vis mažesnis dėmesys. 

2024 m. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas mūsų subkultūrų sistemą pavadino šiuolaikine vergove. 

– Tai pedofilams ir prievartautojams geriau nepakliūti į kalėjimą?

– Nuteistieji už seksualinę prievartą prieš vaikus yra labiausiai išnaudojami ir niekinami. 

– Ar kaliniai gali būti pastoviai mušami?

– Bandome atskirti, kiek tai yra įmanoma dabartinėje infrastruktūroje. Kaliniai yra kažkiek apsaugoti nuo viso to, tačiau smurto tikrai yra. Paskutiniųjų metų statistika rodo, kad kasmet kalėjimuose nužudomi du žmonės. 

EŽTT aiškiai sako, kad jei valstybė paima žmogų į savo žinią, ji turi jį saugoti daug labiau nei tai daro laisvėje. Tai yra liūdniausias dalykas.

– Kokiame dvidešimtuke esame laisvės atėmimo bausmių prasme?

– Dabar esame vidurkis ir turime 150 kalinių šimtui tūkstančių gyventojų. Vokietijoje yra 80. Nepaisant visų rimtų socialinių problemų, kurių mes neturime, šis skaičius prieš 25 metus buvo 400 kalinių. Sumažinome jį 2,5 karto ir tai yra gerai. Bet pagal nusikalstamo elgesio struktūrą Lietuvoje ir kitų šalių pavyzdžius to galėtų būti dar du kartus mažiau. 

– Ar egzistuoja humaniška mirties bausmė?

– Ne. Ir tikiuosi, kad niekada neegzistuos erdvėje, kurioje mes gyvename.

– Ar mirties bausmė yra brangi?

– Taip ir daug kas tai nuvertina. Žmogus laukia daug laiko ir yra kalinamas ypatingomis sąlygomis. Taip pat yra ilgos teisinės procedūros, tikrinama per daug kartų. 

Europos farmacijos įmonės neparduoda Amerikai injekcijų, priešindamosis mirties bausmės vykdymui. Be to, jos kainuoja šimtus tūkstančių dolerių. Tuomet kyla klausimas, kam to reikia? EŽTT sako, kad žmogus turi teisę į viltį. Net nubaustas iki gyvos galvos jis gali tikėtis išeiti į laisvę.

Europos Žmogaus Teisių Teismas sako, kad žmogus turi teisę į viltį.

– Krokuvos šaudynės yra visiškai nesuprantamos. Tikslą suprasti yra sunku, nebent nori nusižudyti ir būti nušautas. Kaip jūs vertinate šį nusikaltimą?

– Daug kas to neatsimena, bet lygiai prieš dvejus metus Prahoje irgi įvyko žudynės. Prieš tai šaudynės vyko Prancūzijoje ir Suomijoje. Tai nuskamba, vėliau mes pamirštame ir manome, kad nutiko kažkas naujo. Tokių dalykų nutinka, kaip bebūtų liūdna. 

Šis įvykis bus kvalifikuotas kaip terorizmo aktas, tačiau jų Europoje mažėja. Tai yra matoma labai aiškiai. Daug kas nežino, kad prieš 50 metų Raudonosios armijos frakcija Vokietijoje išdarinėjo baisius dalykus dėl ultra kairiojo radikalizmo. Baskų separatistai Ispanijoje įvykdė daug baisių teroristinių aktų. Taip pat buvo Šiaurės Airijos išlaisvinimo armija. Jei suskaičiuotume įvykius ir žuvusius žmones, pamatytume, kad prieš 50 metų Europoje jų buvo daug daugiau. Tai nepaguodžia ir norėtume, kad to nebūtų, bet tokie dalykai kartais nutinka.

Europos Komisija skyrė labai daug dėmesio radikalizacijos procesų tyrimams. Pirminis motyvas paskutiniuosius 15 metų buvo nacionalistinis arba susijęs su etniniais motyvais. Nemažą dalį sudaro ir neįvardinti motyvai. 

– Bet ar šiuo atveju galima vadinti šį žmogų nacionalistu? Jis juk šaudė savus.

– Turbūt ne, bet 20 proc. atvejų motyvas yra tik viena iš dedamųjų. Pagal pirminę informaciją, tas žmogus nepriklausė jokiai grupei. Tačiau labai svarbūs yra ir asmeniniai dalykai. Gali būti, kad tas žmogus nusivylė, nematė gyvenimo prasmės, norėjo parodyti savo kompetenciją ir neturėjo jokio papildomo motyvo.

Gali būti, kad tas žmogus nusivylė, nematė gyvenimo prasmės, norėjo parodyti savo kompetenciją ir neturėjo jokio papildomo motyvo.

Labai džiaugiuosi lenkų policininkais, kurie padarė nuostabų darbą. Tokiame socialiniame kontekste labai reikia gerų pavyzdžių. Kai yra vienas veikėjas, kuris padaro kažką baisaus, vėliau suveikia motyvas pamėgdžioti tą blogą elgesį. Labai gerai, kad mes turime gero elgesio pavyzdžių. Kai žmonės patenka į panašias situacijas, pasąmonėje išlieka mėgdžiojimo kontekstas.

Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
nejuokinkit

keik kainuoja šovinys ar du? nu max euras, dar turėtų premija būt kokie 500-1000eu tam kas vykdo mirtis bausmę, nors šiais laikas gal irkokią robot ranką galima padaryt kad šautų. ir viskas. už elektrą ignitis ir eso nugręžtų daugiau jei reiktų į elektros kėdę pajungt
0
0
panašu

kad komentuoti susirinko vien tik katalikai
0
0
Motyvai

Šeimoje nesijautė gerai, nes sesuo buvo visapusiškai talentinga. Tai buvo noras gauti dėmesio.
0
0
Visi komentarai (6)

Daugiau naujienų