Dėl fizinio skausmo sukėlimo artimam giminaičiui nutarta I. Gajauskaitę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti, o dėl viešo žydų niekinimo moteris išteisinta.
Šių metų vasario mėnesį Šiaulių apylinkės teismas šiaulietę buvo pripažinęs kalta dėl visų trijų kaltinimų ir skyręs 75 parų areštą. Be to, teismas nusprendė konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemones – kompiuterį bei mobilųjį telefoną.
Apygardos teisme byla nagrinėta pagal I. Gajauskaitės apeliacinį skundą.
Šis teismas konstatavo, kad 2024 metų spalio 8 dienos įrašu socialiniame tinkle „Facebook“ kaltinamoji pasikėsino išprovokuoti riaušes. Ji paskelbė 33 minučių trukmės vaizdo įrašą, kuriame atvirai kvietė smurtauti prieš Vilniuje, buvusiame Lukiškių kalėjime, vyksiančių Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų ir sąrašų lyderių debatų dalyvius.
Teismo teigimu, moteris atviru tekstu kvietė visus prisijungti, atvykti, atsivežti beisbolo lazdas, šakes, dalgius, ragino susitikti.
Todėl konstatuota, kad žemesnės instancijos teismas tinkamai įvertino šios nusikalstamos veikos sudėties požymius, nagrinėdamas ne tik I. Gajauskaitės atliktus neteisėtus veiksmus, bet ir vertindamas visą susidariusią situaciją.
Tačiau, nenustačius sunkinančių aplinkybių, Šiaulių apygardos teismas nutarė, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti ne izoliuojant I. Gajauskaitę nuo visuomenės, o sudarant galimybę jai pasitaisyti ir toliau užsiimti darbine veikla.
Teisėjų kolegija už pasikėsinimą išprovokuoti riaušes pirmosios instancijos teismo skirtą 40 parų areštą paliko galioti ir nutarė šios bausmės vykdymą atidėti metams.
Tuo metu dėl viešo žmonių grupės niekinimo dėl jų tautybės šiaulietė išteisinta. 2024 metų lapkričio 10 dieną ji socialiniame tinkle esančiame įraše neigiamai, nepagarbiai, įžeidžiančiai pasisakė apie žydų tautybės žmones ir žydų tautą.
Šiaulių apygardos teismo teigimu, baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka vien įžeidžiančio, niekinančio pobūdžio viešo pareiškimo, jeigu jame nėra konkretaus tiesioginio ar netiesioginio neapykantos, diskriminacijos skatinimo, dėl kurio galėtų kilti reali grėsmė šio baudžiamojo įstatymo saugomam objektui.
Teismas pažymėjo, kad naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje reikalaujama nustatyti papildomą pavojingumo elementą, tai yra, kad asmuo turi turėti tyčią tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti trečiuosius asmenis.
Dėl šio kaltinimo teisėjų kolegija papildomai apklausė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertą. Kolegijos įsitikinimu, iš bendro pasisakymo turinio negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog I. Gajauskaitė turėjo tiesioginę tyčią skatinti neapykantą bei diskriminaciją žydų tautybės žmonių ar žydų tautos atžvilgiu.
I. Gajauskaitė nuo baudžiamosios atsakomybės dėl smurto prieš brolį atleista dėl šios veikos mažareikšmiškumo. Šiuo atveju baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutarta nutraukti.
Pasak Šiaulių apygardos teismo, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas nusikalstamos veikos aplinkybes, neįvertino visų byloje surinktų duomenų ir todėl netiksliai nurodė I. Gajauskaitės padaryto nusikaltimo faktines aplinkybes, tarp kurių buvo kaltinamosios mamos parodymai.
Anot teismo, I. Gajauskaitės veiksmai nebuvo intensyvūs, nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli – nukentėjusiajam nebuvo padarytas sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas nebuvo ilgalaikis, liekamųjų reiškinių nėra.
Naujausi komentarai