Minint Lietuvos Konstitucijos dvidešimtmetį, jos kūrėjai pripažįsta, kad ji nėra „tobula“. Tačiau prof. Vytauto Sinkevičiaus teigimu, kartais net ne svarbiausias šalies įstatymas yra kaltas, jei visiems jis yra vertybė.

Lietuvoje ketvirtadienį minima Konstitucijos diena – svarbiausias šalies įstatymas buvo priimtas lygiai prieš 20 metų. Ta proga Prezidentūroje apdovanoti Konstitucijos egzamino nugalėtojai. Konstitucijos rengėjai sako, kad Konstitucija atitinka laikmetį ir kurti naujos nereikia: paprasčiausiai reikia jos laikytis.

„Niekas nesako, kad Konstitucija yra tobula. Bet kol ji pasiduoda aiškinimui, kol ją galima išaiškinti, kol galima pritaikyti šios dienos visuomenės poreikiams Konstitucijos keisti nereikia. Ir konstitucija nėra susijusi tik su šia diena. Konstitucijoj įtvirtinti principai, o tie principai yra universalūs: teisingumas, sąžiningumas, lygiateisiškumas, žmogaus teisių, laisvių gerbimas – visa tai mūsų Konstitucijoj yra. Ir jei ne visiems Konstitucija yra vertybė ir ne visada jos paisoma, tai ne Konstitucija kalta“, – priduria vienas Konstitucijos kūrėjų prof. Vytautas Sinkevičius.

„Būdinga tai, kad pataisų klausimas naujai ir naujai aktualizuojamas ypač prieš rinkimus. Konstitucija, šia prasme, yra ne vienos politinės partijos, ne vyriausybės veiklos programa, o yra bendranacionalinė programa. Siekiant pakoreguoti konstitucinį tekstą, būtina įtikinti žmones, kad tai yra pagrįsta ir tik toks sprendimas būtų, o mes to dažnai negirdime“, – sako vienas iš Konstitucijos kūrėjų prof. Juozas Žilys.

Konstitucijos 20-mečio minėjime Prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikino Konstitucijos kūrėjus bei teisinės bendruomenės narius. Šalies vadovės teigimu, dabartinis pagrindinis šalies įstatymas sukūrė sąlygas Lietuvoje taikiai sugyventi visų tautybių, profesijų, tikėjimų ir įsitikinimų žmonėms. Žinome ką privalo ir ko negali daryti valdžia. Kokios mūsų teisės ir pareigos. Kokie valstybės strateginiai tikslai, praneša LRT Televizijos Naujienų tarnyba.

„Tenka pripažinti, kad pareiga laikytis Konstitucijos nuostatų Lietuvoje kai kam ne kartą pasirodė esanti per sunki. Ypač pastaraisiais metais. Net galbūt ir dabar. Buvo daug mėginimų apeiti Konstituciją, bandant politizuoti teisėsaugą, ignoruoti Konstitucinio Teismo išaiškinimus ar reguliuoti privatų gyvenimą. Tai rodo, kad per 20 metų ne visi išmokome gerbti svarbiausią savo šalies įstatymą, o kartu ir savo valstybę“, – ketvirtadienį kalbėjo D. Grybauskaitė.

Prezidentė pasveikino geriausiai išlaikiusius Konstitucijos egzaminą, kurį laikė per 30 tūkstančių žmonių. Po antrojo turo atrinkti trys geriausiai egzaminą išlaikę, neturintys teisinio išsilavinimo, ir trys teisinį išsilavinimą turintys ar jo siekiantys asmenys. Taip pat įvairių amžiaus grupių moksleiviai.

„Egzaminas nebuvo sudėtingas. reikėjo kelis kartus persiskaityt. Kiekvienos teisinės valstybės pilietis privalo žinot Konstituciją ir tai jo pareiga“, – LRT Televizijai sakė vienas iš Konstitucijos egzamino nugalėtojų Matas Radvilavičius.

Geriausiai išlaikiusiems Konstitucijos egzaminą Mykolo Romerio universitete buvo surengtas susitikimas su jos rengėjais. Vienas jų, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Juozas Žilys, sako, kad stabili Konstitucija yra ir valstybės stabilumo įrodymas bei tautos tvarumo pagrindas. O pakeisti septyni Konstitucijos straipsniai, daugiausiai susiję su eurointegraciniais procesais, nepažeidė Konstitucijos tvarumo. Pasak jo, natūralu demokratinėje visuomenėje diskutuoti dėl kai kurių Konstitucijos nuostatų keitimo, tačiau siūlymus įvertinus kritiškai dažnai akivaizdu, kad gyvenimas nuo to nepagerėtų.

Ši Konstitucija – ilgiausiai galiojanti per visą Lietuvos valstybės istoriją.