Anądien Mindaugas guodėsi, kad jam ramybės neduoda klausimas, kaip pakviesti vėžlį Petrą Kopūstą, kurį augina namie.

"Kol kas linkstu prie "kūc kūc" arba "cypa cypa". Gal kas patars?" – prašė "Kokteilio" gerbėjas.

Ne mažiau šmaikštus kitas klaipėdietis Andrius sako, kad jis irgi buvo susidūręs su šia problemėle. Tačiau rado išeitį.

Po truputį pripratinau prie komandos riktelėdamas: "Vėžly, staigiai prie kojos!"

Anot Andriaus, šarvuotasis augintinis reaguoja į šį šūksnį, tiesa, paliepimą vykdo lėtokai – nebūtų vėžlys.

"Kokteilio" pozicija

Jei cirke nėra vėžlių, vadinasi, jie tikrai sunkiai pasiduoda dresūrai.

Būkime sveiki ir stiprūs

200 tonų. Tokį kiekį graikinių riešutų per metus suvartoja lietuviai. Vitaminai, antioksidantai, gaunami su šiais riešutais, yra svarbūs imuninei organizmo funkcijai, smegenų veiklai, kovai su laisvaisiais deguonies radikalais bei uždegiminiais organizmo procesais.

Graikiniai riešutai nuo seno buvo labiausiai paplitę aplink Kaspijos jūrą, kur buvo vadinami persiškais riešutais. IV a. romėnai atvežė šiuos riešutmedžius į Europą ir nuo to laiko jie čia auginami.

Grakiniai riešutmedžiai šiuo metu auga daugelyje Europos, Amerikos, Australijos vietų, jų aptikti galima ir Lietuvoje. Į mūsų šalį šie riešutai atkeliauja iš Moldavijos ir Ukrainos.

Baltijos prospekte

Vyriškis išgirsta skambutį į duris, atidaro, o ten – uošvė. Ji ir skundžiasi žentui:
– Mane vyras išvarė, ar galiu keletą dienų čia pagyventi?
– Žinoma. Įsikurkite ten, prie laiptų, kad netrukdytumėte kaimynui durų atsidaryti.

Tikras atvejis

Žmogelis vaistinėje:
– Duokite man acetilsalicilo rūgšties tablečių.
– Taigi taip vadinasi aspirinas!
– Taip, taip, aspirinas! Vis užmirštu tą pavadinimą.

Linksmieji tirščiai

Mergina kalbasi telefonu su savo vaikinu.
Mergina:
– Vienas bučinys, ir aš būsiu tavo amžiams.
– Ačiū, kad perspėjai.