Ar mes, klaipėdiečiai, turime teisę šiandien švęsti Tarptautinę banginių dieną? Taip. Baltijos jūroje, netoli Klaipėdos krantų, galime pamatyti paprastąją jūrų kiaulę. O ji – banginių būrio atstovė. Tiesa, vienas iš smulkiausių jūros žinduolių iki mūsų atplaukia gerokai rečiau nei tarpukario laikotarpiu.

Anot Klaipėdos jūrų muziejaus mokslininkų, jūrų kiaulė kiek panaši mažąją orką ar mėlynąjį banginį.

Cheminės medžiagos, intensyvi žvejyba ir daugybė kitų priežasčių drastiškai mažina šių gyvūnų populiaciją. Tad kasmet gegužės trečią sekmadienį dar švenčiama Tarptautinė jūros kiaulės diena.

Jei jums nepavyks Baltijos jūroje gyvai pamatyti šių žinduolių, bent žinokite, kad jos užauga iki 1,8 m ilgio, sveria apie 50 kg.

Medžiojome beatodairiškai

Ilgą laiką banginiai turėjo didelę ekonominę reikšmę. Viduramžiais banginiai medžioti dėl didelio kiekio mėsos, taukų, naudotų kurui, bei žandikaulių, naudotų namų statyboje.

Viduramžiams baigiantis, į banginių medžioklę išsiruošdavo ištisi laivynai.

Ir vėliau jie buvo medžiojami dėl spermaceto, taukų, mėsos ir kaulų. Iš taukų buvo gaminamas tepalas, mėsa ir kaulai naudoti kaip trąšos, spermacetas naudotas farmacijoje.

Banginiams medžioti buvo įrengiami specialūs laivai, ginkluoti tam tikromis patrankomis ir aprūpinti įrengimais gyvūno produktams perdirbti.

Naudoti arba suspausto oro sviediniai, kurie pataikę į banginį pripučia jį kaip pūslę, arba žeberklai, vienu galu pririšti prie laivo.

XX a. banginių paieškai pradėti naudoti radarai ir lėktuvai.

Praėjusio amžiaus pradžioje daugiausia banginių medžiokle vertėsi Norvegija.

Dėl intensyvios medžioklės iškilo banginių išnykimo grėsmė. Todėl jų medžioklė imta riboti, o šiuo metu yra draudžiama ir ją tebevykdo tik kelios šalys – Norvegija, Islandija, Japonija, Grenlandija bei kai kurios šiaurės tautos.