O šmaikščiausias tarp jų – Edmundas Vaičiulis. Jis apkalė savo namo sienas ir stogą puodais, dangčiais, samčiais, šaukštais, keptuvėmis, koštuvais, metalinėmis lėkštėmis bei kitais virtuvės rakandais, kurių neįmanoma suskaičiuoti. O tie, kurie bandė, po trijų tūkstančių pamesdavo skaičių.

Daugybę metų Muse pravardžiuojamo linksmuolio namas traukia turistus it magnetas. Žagariečiai į krūtinę daužosi teigdami, kad šioje Lietuvos dalyje tai antras pagal populiarumą turistinis objektas po Kryžių kalno.

Iš pradžių E.Vaičiulio "menas" ne visiems patiko – ypač maldingoms moterims. Kur matyta, kad puodai garuotų ne ant viryklių, o būtų prikalti ant namo stogo. Skundų sulaukęs tuometis seniūnas net su policija atvyko pas Musę ir liepė nuimti rakandus.

Menininkas neskubėjo vykdyti valdžios atstovo nurodymo – ginčas persikėlė net į teismą.

"Jei manęs nebūtų Žagarėje, tai kas žagariečius juokintų?" – retoriškai klausė linksmuolis.

O kiti skuba teigti, kad Žagarė be Musės, tai kaip sriuba be druskos.

Ne vien Puodų namu E.Vaičiulis stebina. Kartą jis, išdrožęs medinį stulpą, prikalęs prie jo rodykles ir pastatęs Joniškio viduryje, paviešino kai kurių prekiautojų pilstuku adresus.

Anot Musės, už porą litų adresus pasakė ir prekeivius apibūdino vienas pažįstamas.

"Ant stulpo buvo tik 10 adresų", – kuklinosi kovotojas su nelegaliais prekybininkais.

Stulpas dar ilgai po to buvo minimas kaip svarbiausias rajono centro įvykis, nors išstovėjo jis, pasak E.Vaičiulio, gal tik kokią valandą.

"Atlėkė policija ir liepė pasiimti bei dingti. Buvo ir pardavėjų, atėjusių pasibarti, bet su tais paprasčiau – pasiunčiau velniop", – linksmą istoriją ilgai prisimins Žagarės linksmuolis.