Paminklų Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Kęstučiui Lietuvoje visai nedaug.

Vienas jų stovi Kivyliuose (Akmenės raj.) tik dėl neabejingų žmonių, sovietmečiu suradusių apdaužytą kunigaikštį tarp krūmų ir šiukšlių plastilinu užklijuotomis akimis.

Žinių apie paminklą maža. Žinoma, kad paminklas pastatytas 550-osioms Kęstučio mirties metinėms 1932 m. prie dabar jau išnykusios Alsių kaimo pradinės mokyklos.

Kunigaikštį ir dvi vilkų figūras iš betono ir gipso tarpukariu nulipdė tuometis mokyklos vedėjas, savamokslis tautodailininkas A.Kazlauskas.

1977-aisiais Alsių kaimui ištuštėjus, mokykla uždaryta ir nugriauta. Paminklas nuverstas į krūmus ir paliktas likimo valiai.

Iniciatyvūs žmonės 1982-aisiais rado ir pervežė jį į Kivylių parką. Kadangi jame buvo prastai matomas, kone po dešimties metų Kęstutis su vilkais perkeltas prie šios gyvenvietės autobusų stotelės.

Tiesa, ir gūdžiu sovietmečiu Lietuvoje buvo patriotų. Paminklotvarkininkai 1973, 1976, 1980 metais lankėsi prie nugriautos Alsių pradinės mokyklos ir raportavo vyresnybei, kad būtina atstatyti suniokotą Kęstučio paminklą. Raštus pasirašė vis kitas valdininkas, todėl tikėtina, kad tai buvo ne vieno šalies istoriją mylinčio paminklotvarkininko noras.

Kęstutis buvo šešėlyje

1930 m. per Lietuvą ritosi paminklų statymo vajus kitam kunigaikščiui – Vytautui Didžiajam. Tada iškilmingai buvo minimos 500-osios Vytauto mirties metinės. Kur kas tyliau Lietuvoje buvo minima jo tėvo Kęstučio sukaktis.

Iš istorijos

Kęstutis – Gedimino sūnus, didžiųjų kunigaikščių Vytauto ir Žygimanto tėvas. Iki 1337 m. jis buvo Gardino ir Palenkės, vėliau taip pat Žemaičių, Trakų kunigaikštis.

Po Gedimino mirties 1341 m. Kęstutis buvo vienas iš septynių paveldėjimo teises turinčių sūnų.