Kai turėsite daugiau laiko, nulėkite į Peru. Šioje Pietų Amerikos valstybėje yra, ko gero, vienintelis pasaulyje senovinių graviruotų akmenų muziejus.

Tvirtinama, kad rieduliai surinkti Ikos miesto, kuriame ir yra ekspozicija, apylinkėse. Akmenys – skirtingo dydžio: nuo 20 g iki pusės tonos. Daugiausia – arbūzo dydžio.

Muziejaus įkūrėjas Javieras Cabrera yra surinkęs apie 50 tūkst. egzempliorių.

Ikos eksponatai pristatomi ikikolumbinių Andų kultūrų dirbiniais, tačiau oficialaus mokslo atstovai, kol negali nustatyti akmenų amžiaus, laiko juos klastotėmis.

Eksponatuose išraižyti dinozaurai, pasaulio žemėlapiai, skraidantys objektai, teleskopai, sudėtingos operacijos. Gali būti, kad dalį akmenų iš tiesų graviravo senovės Peru gyventojai, tačiau įtariama, kad vėliau pasinaudojus jų stiliumi sukurtos klastotės.

Apie Ikos akmenis žinoma nuo XX a. vidurio, kai jie pasirodė juodojoje archeologinių radinių rinkoje. Juos pardavinėjo profesionalūs kapų plėšikai.

1966 m., kai J.Cabrera savo 45-ojo gimtadienio proga gavo dovanų akmenį, ant kurio buvo pavaizduota iškastinė žuvis, jis dar negalvojo apie ką nors tokio, kas yra šiandien. Vėliau daktaras (toks mokslinis laipsnis) nusipirko panašų riedulį iš kolekcionierių brolių Soldžių, kurie esą radę akmenis vienoje senovinėje kapavietėje. Tuomet ir gimė mintis kaupti reliktus, kuriuos lankytojams imta rodyti 1996 m. įrengtame muziejuje.

Šešėlį ant muziejaus užtraukė pats Basilio Uschuya, kuris J.Cabrerai padovanojo pirmąjį akmenį. Kai jis buvo sulaikytas už istorinių daiktų pardavinėjimą turistams, prisipažino, jog pats padirbinėja akmenis.

Nepaisant to, kreacionistai riedulius laiko įrodymu, jog žmonės gyveno jau dinozaurų laikais. Piliečiai, palaikantys Ikos akmenų autentiškumo idėją, tvirtina, kad vienas ar keli žmonės per trumpą laiką neišgraviruotų tiek daug akmenų.