Kaskart autobusu pravažiuodama Naująjį turgų džiaugiuosi laikrodžiu. Žmonės jį jau spėjo praminti klaipėdietiškuoju Big Benu. Jis ne tik rodo laiką, bet ir padeda nepravažiuoti savo stotelės. Pietinei miesto daliai labai reikia tokių mielų, jaukumą teikiančių akcentų, kad pilkai raudona miesto dalis taip pat teiktų džiaugsmą.

Birutė

Pasodinkime aikštėje eglę

Vėl skelbiamas konkursas kalėdinei eglutei, žmonės raginami padovanoti medį miesto džiaugsmui. Aš kasmet galvoju ir kalbu apie tą patį. Kiek galima kirsti eglutes, ypač dideles? Būtų geriau, jei aikštėje pasodintume nemažą eglutę, o ji per kelerius metus užaugtų. Tada ir kirsti nebereikėtų. Prisiminus pernykštę gražuolę man ašaros byra, tokia nuostabi ji buvo. Pražudėme medį savo trumpalaikiam malonumui patenkinti.

Eugenijus

Mamoms reikia pamokų

Dabar pagrindinė televizijų, spaudos ir visų Lietuvos žmonių pokalbių tema – vaikų auklėjimas, daugelis diskutuoja smurto tema. Kasdienybė rodo, kad jaunos mamos nesupranta savo mažylių, nervinasi ir muša juos tik todėl, kad pačios nemoka būti mamomis. Vieną rytą važiavau autobusu, kuriame važiavo ir jauna moteris su gal poros metų vaikeliu. Jis spiegė visą kelią. Mačiau, kaip mamytė nervinosi, nesugebėjo vaiko nuraminti, raudo ir niršo. O tereikėjo suprasti, kad jam negerai, važiavo atbulas, todėl jam galėjo būti bloga. Be to, saulė spigino tiesiai į akis. Pati vis galvoju, kaip tokioje situacijoje pasielgti. Galėčiau patarti, bet bijau, atšaus, kad nesikiščiau. Kita vertus, matau, kaip dažnai viešumoje mamos ir tėčiai sunkiai tramdo emocijas, rėkia ant vaikų, neretai ir pliaukšteli.

Brigita

Mūsų miestas – nuostabus

Trečiadienį pietų pertraukos metu išlindau iš biuro ir nupėdinau į Danės skverą. Švietė saulė, buvo ramus oras. Viskas man priminė vaikystę. Šiame skvere atrodo, kad laikas sustojo, tvyro ramybė ir palaima. O Herkaus Manto gatvėje dvelkia rūpesčiais, bėgimu. Kaip gerai, kad pačiame miesto centre yra tokia ramybės oazė. O jei dar atsirastų kavinukė, būtų idealu.

Sofija