Nusprendžiau paskanauti mūsų maisto prekių parduotuvėje parduodamos lazanijos. Pasirodo, lietuviška nuo itališkos skiriasi kaip diena nuo nakties. Sudėtyje tiek sūrių produktų, kad iš lazanijos telieka druskos gabalas. Bet juk druska – didžiausias nuodas, po cukraus. Skonis – šlykštus. Suvalgiau 300 gramų ir visą vakarą nieko nebenorėjau. Tik gerti. O man daug vandens vartoti negalima. Parduotuvės persūdo ne tik lazaniją. Anksčiau pirkdavau vėdarus, bet ten irgi pilna druskos. Nesuprantu, kodėl – gal blogai išmaišo? Bet kam tiek sūdyti? Juk visi turi druskos namie. Jei kam stigs – pasisūdys.

Pirkėja

Netvarka Ąžuolyno giraitės parke

Gyvenu Kauno gatvėje. Esu dėkingas sutvarkiusiems Ąžuolyno giraitės parkelį. Bet žmonės nemandagūs, jo nesaugo. Mačiau, kaip moteris iš Paryžiaus Komunos gatvėje esančio namo prie naujų gražių konteinerių paliko savo šiukšlių maišą. Jai nepatogu, nes jos šiukšlinės – už namo. Tad mieliau eina tiesiai per parką ir čia palieka savo šiukšles. Kitą rytą žiūriu: ant naujo sniego – mašinos padangų žymės. Juk taip negalima. Jei pradėsime takais važinėti, parkelį greitai sugadinsime. Ir paskutinis pastebėjimas – Ąžuolyno giraitės parkas tampa šunų vedžiojimo vieta. Iš kur žmonės tiek keturkojų turi? Kai vedasi už pavadžio – dar tiek to. Bet kai iš visų pusių suvedę šunis paleidžia – nejauku. Jeigu jau turi šunį, turi žinoti, kaip su juo elgtis. Pas mus yra dvi šunų vedžiojimo aikštelės, bet kažkodėl jomis ne visi naudojasi.

Antanas

Veikia labai mįslinga schema?

Lietuvoje – keistas "biuletenių" ėmimo bumas. Girdėjau per žinias, kaip vieno profesoriaus klausė: "Ar jūsų "biuletenis" ilgai tęsis? Kokia jūsų diagnozė?" "Nesakysiu. Kiek norėsiu, tiek būsiu", – atsakė jis. Kas čia darosi? Ar nauji įstatymai priimti? Visą gyvenimą nedarbingumo pažymą išduodavo gydytojai. Pagrįstai, dėl rimtos diagnozės. Ir dar gauti būdavo nelengva. Gal čia kokia korupcija klesti? Jokia ligonių kasa neturės tiek milijardų, jei, vos tik užsimanę, imsime apsimetinėti, kad sergame.

Irma