Perskaičiau M.Skiriutės publikaciją "Dėl eglių šakų – grumtynės" ("Klaipėda", 2016 12 21). Visai tie mūsų žmonės nekultūringi. Ar tikrai reikia taip grumtis, grūstis? Juk šakų tikrai daug buvo. Visiems užteko. Kodėl negali žmonės gražiai išsirikiuoti eilute ir palaukti. Pačiai teko gauti šaka per nosį, kai viena moteris veržėsi. Malonu tikrai nebuvo. Paskui ilgą laiką dar veidas raudonavo.

Nijolė

Iš kur tas globalinis atšilimas?

Gyvenu daugiabučiame name Varpų g. 21. Prieš porą metų čia pakeitė šildymo sistemą. Sumokėjome 50 tūkst. eurų. Tačiau net kai lauke santykinai šilta, radiatoriai vis tiek pleška visu pajėgumu. Neįmanoma kambariuose išbūti. Skambinome prižiūrėtojams, tačiau visą savaitę niekas neateina pareguliuoti sistemos. Neina į kalbas. Kambariuose 24–26 laipsniai šilumos. Tenka langus atsidaryti ir šildyti orą. Nėra ko stebėtis, kad vyksta globalinis atšilimas. O kokių sąskaitų už šildymą sulauksime?

Gyventojas

Nebeliko vieno stulpelio

Naujojo Sodo gatvėje, prie pastato, kuriame kadaise veikė viešbutis "Viktorija", yra šaligatvis. Anksčiau čia būdavo nuolat pristatyta automobilių. Miesto valdžia inicijavo čia pastatyti stulpelius. Mačiau, kaip vieną tokį, jau nulūžusį, spardė paaugliai. Tiesa, kaip jis nulūžo, nepastebėjau. Visai nenustebčiau išgirdęs, kad patys vaikėzai tai padarė.

Viktoras

Petarda – tiesiai į kojas

Klaipėdos vaikigaliams nėra jokių užkardų. Ėjau vieną vakarą namo, kai 10–12 metų paaugliai man po kojomis metė petardą, "bombioške" vadinamą. Pats nenukentėjau. Tik laikinai apkurtau nuo garso. Malonu tikrai nebuvo. Kažin ar tėvai žino apie tokius savo atžalų žygdarbius? Ar apskritai suaugusieji domisi, ką jie veikia? Dabar viskas laimingai baigėsi, o kitą kartą gali ir nepasisekti. O gal reikėtų tokiems vaikpalaikiams gerai sėdynes išspardyti? Gal daugiau taip nesielgtų.

Eimantas

Tų medžių – mažiau ašarų

Teisingai pastebėjo ponas V.Tamošiūnas, laikraštyje aprašęs darbus aplink piliavietę ("Likę medžiai kelia grėsmę", "Klaipėda", 2016 12 21). Iš tiesų ten medžius būtina pakeisti naujais, nes nelaimė atsitinka tada, kai labiausiai nesitiki. Štai ir seni medžiai nugriūti ant galvos gali, kai žmonės vaikštinės toje sutvarkytoje aplinkoje. Išvis reikėtų kai kuriems mažiau dejuoti dėl tų nurėžiamų medžių, juk jie pašalinami ne šiaip sau.

Liudas