Trečiadienį gyventojai net prie dviejų uostamiesčio centre esančių stiklinių pastatų stebėjo daugybę prikritusių negyvų paukštelių.

Praeiviai vardijo skirtingas galimas paukščių žūties versijas. Vienas klaipėdietis net spėliojo, kad paukščiai greičiausiai žūvo nuo „užnuodyto miesto oro“.

Ventės Rago ornitologijos stoties ornitologas Vytautas Jusys pateikia savo masinės paukščių žūties versiją.

„Gyvename tokiais laikais, kai miesto infrastruktūra sparčiai plėtojama daugiaaukščių stiklinių pastatų statybomis. Vienas stiklinis pastatas Klaipėdoje pražudo daugiau paukštelių, negu visos Lietuvos vėjo jėgainės kartu paėmus.

Būna, kad po keliasdešimt paukščių randama prie tokių pastatų. Atsispindintis dangus pastato languose suklaidina migruojančius paukščius, todėl jie atsitrenkę ir užsimuša. Yra speciali plėvelė arba tinklelis, kurie sumažina langų atspindžius, tačiau naivu būtų tikėtis, kad įmonės ar bendrovės imtųsi tokios iniciatyvos dėl paukščių išsaugojimo“, – įsitikinęs ornitologas V. Jusys.

Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis nesiėmė spręsti paukščių žūties problemos telefonu. Jo įsitikinimu, neįmanoma šiuo klausimu padaryti vienareikšmių sprendimų, kalbant apie aplinkosaugą, neįsigilinus į problemą iš esmės.

„Stikliniai pastatai kelia grėsmę paukščių gyvybei visame pasaulyje. Jie kaip ir vėjo jėgainės statomi neatsižvelgiant į paukščių migracijos kelius. Viena yra kai miršta žvirblis, visai kas kita, kai vėjo jėgainė „išdygsta“ jūrinių erelių, įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą, perėjimo bei maitinimosi plotuose. Jų šalyje yra registruota 70 porų. Tad nesunku suprasti, jog tokiam paukščiui nelieka jokių šansų išgyventi, nes jis būtinai bus numuštas vėjo jėgainės sparnų“, – apgailestavo ekologas.

E. Paplauskas pasakojo, jog stebėjo, kokią naudą turi specialių plėvelių ar tinklelių lijavimas ant langų, siekiant atkreipti paukščių dėmesį į langus. Jo teigimu, žuvusių paukščių sumažėjo, bet rezultatai nenudžiugino tiek, kiek buvo tikėtasi.