Žmogžudystės liudininke tapusi klaipėdietė įtaria, kad apklausose yra spaudžiama sakyti netiesą. Moteris ne tik kreipėsi į prokuratūrą, bet ir dėl teisybės yra pasiryžusi susideginti prie Seimo.

Įvykį matė pro durų akutę

Šių metų rugpjūčio pabaigoje Taikos prospekte 40-uoju numeriu pažymėtame buvusiame bendrabutyje buvo peiliu sužeistas žmogus. Tą pačią dieną ligoninėje operuojamas vyras mirė.

Aiškindamiesi šį nusikaltimą pareigūnai, kaip įprasta, apklausė visus, kas galėjo bent ką pasakyti apie žmogžudystę bei su įvykiu susijusius asmenis. Tirtos kelios nusikaltimo versijos, tarp jų – ir būtinoji gintis.

Spėliota, kas nudūrė į kaimynų kambarį įsiveržusį žmogų: kambario šeimininkas ar jo sugyventinė.

Į liudytojų sąrašą buvo įtraukta 55 metų Zita Razgauskytė, kuri gyvena nužudytojo kaimynystėje. Ji nusikaltimo metu stovėjo prie savo durų ir stebėjo situaciją pro akutę.

Nors moteris nematė, kas ir kaip nužudė kaimyną, tačiau yra įsitikinusi, kad viskas vyko kaltininko kambaryje, o ne koridoriuje, kaip nustatė pareigūnai.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad šios liudytojos parodymai visiškai nesutampa su faktinėmis bylos aplinkybėmis bei kitų liudininkų pasakojimu.

Tvirtina sakanti tik tiesą

Z.Razgauskytė pasakojo, jog apklausų metu buvo ne kartą spaudžiama kalbėti taip, kaip sako kiti bendrabučio gyventojai. Ji tikino išgirdusi grasinimų, jog bus tiriama melo detektoriumi, o jei ir tai nepadės, jai gali būti keliama baudžiamoji byla už melagingą liudijimą.

"Aš žinau, ką mačiau. Šviesu buvo ir kambaryje, ir koridoriuje, kuris puikiai matyti pro mano durų akutę. Įvykis buvo ne koridoriuje, o kambaryje. Mano durys yra priešais ir, jeigu tas vyras būtų buvęs nudurtas koridoriuje, būčiau tai aiškiai mačiusi. Nenoriu sakyti, ko nežinau. Aš nemačiau, kas dūrė ir kaip tai buvo padaryta. Bet mačiau, kaip žmogus, kuris vėliau mirė, atbulas judėjo į koridorių. Suprantu, kad jis jau buvo sužeistas, nes normaliai žmogus atbulas nevaikšto, – tvirtino klaipėdietė. – Tyrėja ne kartą man kartojo, kad aš turiu gerai pagalvoti, ar tikrai būtent taip viskas buvo, o jei persigalvosiu, kitą dieną ateiti ir papasakoti. Neva už tai man nieko nebus. Bet aš neabejoju savo teisumu."

Z.Razgauskytė teigia buvusi vienintelis blaivus žmogus, kuris matė įvykį, nes nusikaltimas buvo padarytas girtaujant.

Moteris stebisi, kad neblaivių kaimynų kalbomis pasitikima, o jos žodžiai pareigūnams vis dar kelia abejonių.

"Jeigu mane neteisingai apkaltins melavus, nuvažiuosiu prie Seimo ir susideginsiu. Esu labai jautri, toks spaudimas kalbėti netiesą mane labai paveikė, sušlubavo sveikata. Dabar galvoju – geriau būčiau nieko nemačiusi", – kalbėjo moteris.

Z.Razgauskytė tikino: jeigu reikės, tiesą įrodinės net generaliniam prokurorui, bet savo žodžių neišsigins.

Į apklausą kvietė šeštadienį

Klaipėdietės nepasitikėjimą policininkais sustiprino dar vienas įvykis. Gavusi šaukimą į apklausą ji nuėjo tą dieną, kai buvo kviečiama. Paaiškėjo, kad tai buvo šeštadienis, o tyrėjai savaitgaliais nedirba.

Tiesa, dėl šio nesusipratimo pareigūnė atsiprašė ir pakvietė ateiti kitą dieną.

Tada į Jūros gatvėje esantį Vyriausiąjį policijos komisariatą ją atlydėjo brolis. Jis sesers laukė už kabineto durų ir nežino, kas vyko viduje. Antanas Razgauskis prisiminė, kad apklausa užtruko ilgiau nei valandą, todėl jis jaudinosi, ar seseriai neatsitiko kas blogo.

"Atsivėrė durys, pamačiau įraudusią, apsiašarojusią seserį. Ji šaukė: "Netiesa! Aš nusižudysiu! Aš susideginsiu! Tada ir aš neištvėriau, pradėjau šaukti, ką daro policija. Jūs dabar suprantate, kodėl žmonės bijo liudyti? Nes bijo policijos. Tyrėja išgirdo mano balsą ir išėjo į koridorių. Klausinėjo, kas nutiko. Pasakiau, kad po jos apklausos moteris gyventi nebenori, klausiau, ką jie jai padarė. Pareigūnė pakvietė į kabinetą, ten esą ji viską paaiškinsianti. Koridoriuje ji nenorėjo kalbėti, nes netoli buvo kitų pareigūnų. Mane nustebino tyrėjos pasakymas: "Zita, mudvi buvome kaip ir susitarusios", – prisiminė A.Razgauskis.

Z.Razgauskytė prisiminė, esą susijaudinusi dėl spaudimo sakyti, ko nemačiusi, ji pradėjo verkti. Tada tyrėja ėmusi teirautis, ko jai gaila: nužudytojo, kaltininko ar jo sugyventinės, o gal ją kas prigąsdino.

Moteris patikino, kad niekas iš kaimynų jos neįkalbinėjo taip liudyti ir nė vienam jų nejaučianti palankumo, o pravirkusi iš nevilties.

Pasiskundė viršininkui

Po incidento tyrėjos kabinete Z.Razgauskytė ir jos brolis nuėjo pas tuomet atostogavusį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką pavadavusį Sigitą Šveikauską ir viską papasakojo.

Šis atidžiai išklausė, pasižymėjo sau užrašų knygelėje ir pažadėjo, kad iki teismo ši liudytoja daugiau nebus kviečiama apklausai.
S.Šveikauskas prisiminė šį klaipėdiečių vizitą ir pasakojo atsiprašęs dėl tyrėjos suklydimo.

"Visiems pasitaiko, žinau, kad pareigūnė tikrai nenorėjo liudytojos suklaidinti savaitgalį kviesdama ją apklausai. Visi mes esame žmonės, neklysta tik tas, kas nedirba. Maniau, kad man pavyko moterį ir jos brolį nuraminti", – teigė pareigūnas.

Paaiškėjo naujos aplinkybės

Pareigūnės veiksmus Z.Razgauskytė skundė ir nusikaltimo tyrimą kuruojančiam Klaipėdos apygardos prokurorui Arūnui Saunoriui. Moteris prašė išsiaiškinti tikrąsias žmogaus nužudymo aplinkybes, kad nebūtų kaltinama melavusi.

Prokuroras prasitarė, kad tiriant žmogžudystę būta abejonių dėl kaltininko ir nusikaltimo aplinkybių, tad visai nenuostabu, kad liudytoja buvo apklausiama ne vieną kartą, kad jos labai detaliai klausinėta apie svarbias aplinkybes.

Atsakydamas skundo autorei jis nurodė, jog paaiškėjo naujos nusikaltimo aplinkybės, todėl liudytoją teko apklausti papildomai, tai esą visiškai normalu.

Vėliau atsidaro žmonių, kurie papasakojo, kaip viskas buvo, jie buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

Beje, jų pasakojimas tik patvirtino daiktinių įrodymų bei kitų įkalčių sudarytą vaizdą. Būtent todėl ketinta atlikti papildomus tardymo veiksmus, galbūt akistatą ar kokį kitą tiriant nusikaltimą įprastą veiksmą.

Tačiau supratę, kad moteris yra itin jautri, pareigūnai nusprendė jos daugiau netrukdyti ir pakviesti liudyti tik bylą nagrinėjant teisme.

Sutrinka dažnas

Uostamiesčio policijos Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus vadovas Donatas Bieliūnas neslėpė, kad apklausų metu sutrinka ne tik įtariamieji.

Kartais po dienos ar kitos visiškai kitaip nei anksčiau kalbėjo prabyla net nukentėjusieji.

Todėl pareigūnai ir taiko įvairias apklausos taktikas.

"Galiu pasakyti atsakingai – neteisėtų veiksmų prieš šią liudytoją taikyta nebuvo. Tai nustatė ir skundą gavęs prokuroras. Derėtų nepamiršti, čia reikia labai atsakingai elgtis, nepamiršti, kad ne į turgų kiaušinių pirkti atėjo. Jei moteris yra labai jautri, jai galėjo pasirodyti, kad ją spaudžia. Supraskite, mes bandome išsiaiškinti labai sunkų nusikaltimą, todėl tyrėjams tenka didžiulė atsakomybė išsiaiškinti kaltininką, kuriam gresia ilgi metai už grotų", – dėstė D.Bieliūnas.

Pareigūnas tikino, kad pradėti ikiteisminį tyrimą dėl melagingų parodymų gali tik prokurorai, tačiau šiuo atveju kol kas apie tai nebuvę kalbos.

Komentaras
Arvydas Daugėla
Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas

Nagrinėdami baudžiamąsias bylas neretai matome, kad tarp liudytojų parodymų bei kitų bylos duomenų yra prieštaravimų. Kai yra daug įrodymų, nenuostabu, kad kai kurie jų gali būti prieštaringi. Šalinti prieštaravimus teisėjams tenka kone kiekvienoje byloje. Čia nieko keista nėra, juk žmogus gali klysti visiškai nesąmoningai. Tokiam reiškiniui apibrėžti teisėje yra net terminas, sakome, kad asmuo sąžiningai suklydo. Tai yra visiškai suprantama, juk neretai į tą patį objektą žiūrintys žmonės jį apibūdina skirtingai. Pripažinsiu, kad ne visada pavyksta pašalinti abejones, bet tai daryti mes privalome. Tikrąją tiesą stengiamės nustatyti iš įrodymų visumos, dėliojame paveikslą iš smulkiausių detalių. Vertindami liudytojų pasakojimus, turime atsižvelgti ne tik į aplinkybes, kuriomis jie matė įvykį, bet ir psichologinę ar net psichinę žmogaus būklę.