Teismas: dviratininkas kaltas dėl dviračių take sunkiai sužalotos pėsčiosios

Bylos duomenimis, važiuodamas dviračiu dešinės pusės pėsčiųjų ir dviračiu taku, kuriame pėsčiųjų simbolis pavaizduotas virš dviračio simbolio, vyras nepasirinko greičio, kuris būtų artimas pėsčiųjų judėjimo greičiui, kad eismas būtų saugus, elgdamasis nerūpestingai, važiuodamas rankomis naudojosi mobiliuoju telefonu, todėl nepastebėjo pėsčiųjų ir dviračių taku einančios pėsčiosios ir ją partrenkė.

Dėl per avariją patirtų sužalojimų pėsčiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pranešė teismas.

Apylinkės teismas vyrą pripažino kaltu ir paskyrė jam 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėjo vieniems metams ir įpareigojo jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo nekeisti gyvenamosios vietos.

Nukentėjusiai moteriai iš nuteistojo priteistas 1,2 tūkst. eurų turtinės žalos ir 4 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas.

Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš nuteistojo priteista daugiau nei 3 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai iš nuteistojo Dariaus K. priteista per 2 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimo.

Su teismo nuosprendžiu nuteistasis nesutiko ir prašė jį išteisinti. Vyras savo kaltės nepripažino ir teigė, kad jeigu moteris būtų apsižvalgiusi prieš išeidama į dviračių taką, nelaimės būtų buvę išvengta.

Teisėjų kolegija nuteistojo apeliacinį skundą atmetė ir pažymėjo, kad pėsčiųjų ir dviračių take esantis kelio ženklas, kuriame pėsčiųjų ir dviračio simboliai yra vienas po kitu, vadinasi, kad šiuo taku turėjo teisę naudotis kaip dviratininkas ne tik nuteistasis, bet ir nukentėjusioji pėsčioji.

„Tiek dviratininkai, važiuodami dviračių taku, tiek jį kertantys pėstieji turi bendro pobūdžio pareigą elgtis pagarbiai ir atsargiai, tačiau aktualus teisinis reglamentavimas nenumato pėstiesiems skirtų detalizuotų specifinių pareigų ir pėstieji gali laisvai vaikščioti bet kuria pėsčiųjų ir dviračių tako dalimi, taip pat ir dviračiams skirta juosta, jei tokia yra nubrėžta. Tuo tarpu dviratininkų pareigos pėstiesiems yra pakankamai aiškiai apibrėžtos – jie privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus“, – rašoma teismo pranešime.

Pasak teismo, dviratininkai, galintys judėti daug didesniu greičiu nei pėstieji, pėsčiųjų ir dviračių take turi būti itin atidūs ir atsargūs, pasirinkti saugų važiavimo greitį, numatyti ir gebėti išvengti bet kokių galimų susidūrimų su pėsčiaisiais.

Atmesdama nuteistojo skundo argumentą, kad jis negalėjo numatyti, jog nukentėjusioji kirs pėsčiųjų ir dviračių taką ten, kur jis pažymėtas ištisine linija, teisėjų kolegija pažymėjo, kad pėsčiųjų ir dviračių takas buvo išskirtas ištisinėmis linijomis tik toje vietoje, kur jis užeina už autobusų stotelės, nes būtent šioje vietoje pėstiesiems ir nėra poreikio kirsti taką, kuriuo gali važiuoti dviračiai.

„Matydamas, kad toliau pėsčiųjų ir dviračių takas yra išskirtas ne ištisine, o punktyrine linija, nuteistasis neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad nė vienas iš pėsčiųjų nekirs jo važiavimo trajektorijos, nes pėstiesiems tai daryti nebuvo draudžiama. Atkreiptas dėmesys, kad net jeigu nukentėjusioji pėsčiųjų ir dviračių taką kirto konkrečiai toje vietoje, kurioje takas buvo pažymėtas ištisinėmis linijomis, tai nereiškia, kad ji pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus“, – paskelbė teismas.

Teisėjai mano, kad nuteistasis Darius K. privalėjo neviršyti leistino greičio ir stengtis judėti tuo pačiu greičiu, kaip ir pėstieji, tuo labiau kad jis turėjo važiuoti pro autobusų stotelę, šalia kurios visada yra judėjimas dėl autobusų laukiančių, iš jų išlipančių ir į juos įlipančių žmonių.

Be to, nuteistasis pats prisipažino nesilaikęs bendros atsargumo ir rūpestingumo pareigos, neskaitant kitų, t. y., važiuodamas dviračiu, žiūrėjo į telefoną, jungė muziką, o vėliau tiesiog nuleido akis nuo kelio ir nestebėjo, kas vyksta tiesiai priešais jį.

„Todėl, dviratininkui nestebint priešais jį besitęsiančio kelio, bet koks judėjimas jo trajektorijoje jam turėjo atrodyti staigus ir netikėtas“, – paskelbė teismas.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nuteistasis būtų laiku pastebėjęs nukentėjusiąją, jeigu važiuodamas pėsčiųjų ir dviračių taku būtų elgęsis atsargiai ir rūpestingai, sekęs prieš jį einantį kelią ir stebėjęs jo važiavimo trajektorijoje judančius žmones.

„Suprantama, kad situacija nuteistajam atrodė susiklosčiusi staiga ir netikėtai, tačiau tai nulėmė ne nukentėjusiosios neprognozuojami veiksmai, o jo paties elgesys, kai jis kreipė dėmesį ne į tai, kas vyksta pėsčiųjų ir dviračių take ir šalia jo, o į aplinkinius trukdžius ir nesilaikė jam nustatytų pareigų“, – mano teisėjų kolegija.

Nuosprendis dviratininkui įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.