Tyrėjų dėmesio sulaukė Kretingos pelno nesiekianti viešoji įstaiga, kurios pagrindinė veikla – viešas maitinimas, maisto ruošimas, pristatymas į mokyklas, darželius, ligonines, šių įstaigų virtuvių veikla bei restorano veikla. BNS žiniomis, tai yra „Kretingos maistas“. Jos atstovai įtarimus neigia ir tyrimą vadina nesusipratimu.

Pasak FNTT pranešimo, jos aptarnaujamų mokyklų ir kitų įstaigų valgyklose teikiama ne tik valstybės finansuojama nemokamo maitinimo paslauga - jose pavalgyti gali nusipirkti mokiniai, negaunantys nemokamo maitinimo, mokyklų personalas bei visi kiti norintieji pavalgyti  ir atsiskaitantys grynaisiais pinigais. Dėl šios priežasties įstaiga nemažai pajamų gauna grynaisiais pinigais.

„Tyrimo metu gauta duomenų, kad viešosios įstaigos direktorė kartu su įstaigos dalininku, įmonių buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės direktore ir kitais susijusių įmonių darbuotojais už įvairiose aptarnaujamose įstaigose parduodamą maitinimo paslaugą ir maisto patiekalus bei produktus dalies gautų grynųjų pinigų galbūt neapskaito įstaigos buhalterinėje apskaitoje, t.y. gali būti piktnaudžiaujama teisės aktų suteiktomis galimybėmis, kadangi maitinimo paslaugos buvo teikiamos nenaudojant elektroninių kasos aparatų“, - nurodo tyrėjai.

„Kretingos maisto“ juristas Vytautas Daržinskis pabrėžia, kad bendrovė veikia skaidriai.

„Viešoji įstaiga atsakingai laikosi visų teisės aktų reikalavimų, pajamas ir išlaidas registruoja pagal reikalavimus, grynuosius pinigus naudoja griežtai laikydamasi galiojančių taisyklių. Su valstybės institucijomis ir teisėsauga nuolatos bendradarbiaujame geranoriškai, visi dokumentai pateikiami laiku. Tikimės, kad šitas nesusipratimas bus išspręstas, pareigūnams įsigilinus į dokumentus ir įstaigos veiklą reguliuojančius teisės aktus“, - sakoma V.Daržinskio komentare žiniasklaidai.

Anot jo, niekam iš viešosios įstaigos darbuotojų nėra pareikšti įtarimai.

„Savo klientus ir verslo partnerius norime dar kartą užtikrinti, kad įmonė dirba sklandžiai kaip įprasta, tinkamai vykdome ir vykdysime visus prisiimtus įsipareigojimus“, - teigia V.Daržinskis.

Pasak FNTT, pajamos esą buvo registruojamos ranka rašomose savaitinėse kasos ir pinigų ataskaitose, o įstaigos būstinėje Kretingoje galėjo būti priimami sprendimai, kokią dalį grynųjų pinigų įtraukti į apskaitą, o kokios neapskaityti. Ataskaitos buvo saugomos ypač trumpai, taip panaikinant galimybę nustatyti realias bendrovės pajamas. Neapskaitytus pinigus įstaiga esą galėjo naudoti įvairioms paslaugoms įsigyti, o sandorių taip pat galėjo neįtra

FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai išaiškino, kad įstaiga ir su ja susijusios įmonės, laimėjusios viešojo maitinimo konkursą ir turėjusios savo lėšomis atlikti dalį patalpų remonto darbų bei nupirkti dalį virtuvinės įrangos, galbūt klastodamos dokumentus, sukčiaudamos, panaudojo seną ar nurašytą įrangą. Be to, ji kaip investicija buvo nurodoma keletą metų iš eilės, tokiu būdu galėjo būti išvengta dalies lėšų privalomo investavimo.

Tyrimo metu buvo atlikta daugiau nei 40 kratų, paimta dokumentų, kompiuterinių laikmenų, rasta dalis pirminių apskaitos dokumentų, kurių nespėta sunaikinti, paimta daugiau kaip 41 tūkst. eurų neapskaitytų grynųjų pinigų.

Anot FNTT, viešojoje įstaigoje dirba daugiau nei 700 darbuotojų, o su ja sąsajų turinčioje Vilniaus bendrovėje – daugiau nei 850 darbuotojų. Maitinimo paslauga teikiama daugiau nei 200 įstaigų (mokyklos, darželiai, ligoninės, įkalinimo įstaigos ir kt.).