Žemės byla uoste – ne valstybės naudai

Mūšis dėl naujo sklypo

"Klaipėdos laivų remontas", kurį nuo 2020 m. pabaigos pakeitė bendrovė "Kruizinių laivų terminalas", dar 2011 m. išsinuomojo 0,5817 ha žemės plotą iki 2019 m. pabaigos.

Kai 2019 m. buvo imtasi žygių pratęsti nuomos sutartį iki 2024 m. vidurio, paaiškėjo, kad dalis žemės jau priklauso ne Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, o Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT).

Rengiant detalųjį planą teritorijoje susiformavo naujas 0,1031 ha (10,31 aro) sklypas. Jis ir perduotas NŽT. Priežastis – naujai suformuotas sklypas skirtas ne uosto reikmėms tenkinti ar krantinei eksploatuoti, jo paskirtis nurodyta kaip "kita". Todėl sklypas neperduotas Uosto direkcijai.

Kai "Klaipėdos laivų remontas" panoro išsinuomoti tą sklypą ir kilo mūšis, kuris atsirito iki LAT. "Klaipėdos laivų remonto" atstovai tikino, kad sklypas trukdo tolesnei jų nuomojamos teritorijos plėtrai. NŽT ėmėsi visų žygių, kad to sklypo neišnuomotų.

"Danės galerijos" stabdys

"Klaipėdos laivų remontas" dėl naujo sklypo pajuto tarsi ir neteisybę. Jis atsirado po to, kai vykdant šios bendrovės privatizavimo sutartį imtasi griauti senus pastatus, statyti naujus ir pritaikyti teritoriją visuomeniniams jūriniams Klaipėdos miesto poreikiams. Turėjo būti pastatyta "Danės galerija".

Tam buvo rengiamas detalusis planas, kurio vienas iš organizatorių ir buvo "Klaipėdos laivų remontas". Detaliojo plano rengimo procesas suformavo naują 0,1031 ha sklypą tarsi kokį šašą.

Už sklypą valstybė negavo pajamų, nes, pasibaigus nuomos sutarties terminui, jis nebuvo pratęstas, plotas nebuvo nuomojamas.

Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 6 d. "Klaipėdos laivų remonto" ieškinį dėl sklypo tenkino – nurodė, kad žemės nuomos sutarties terminas turi būti pratęstas iki 2024 m. birželio 21 d. Teismo vertinimu, nėra leistina, kad "pradėti darbai ir ilgalaikis investicinis projektas nėra vertinami, nėra leidžiama jų užbaigti, nors nuomos mokestis iki tol mokėtas tinkamai".

Gal viskas būtų ir pasibaigę, tačiau 2021 m. rugpjūčio 5 d. Klaipėdos apygardos teismas ieškinio dalį dėl atsiradusio naujo sklypo nuomos iki 2024 m. birželio 21 d. atmetė. Laikytasi nuostatos, kurios laikėsi ir NŽT – patvirtinus detalųjį planą susiformavo naujas sklypas, kurio paskirtis nebėra uosto žemė, todėl teisės nuomotis šį žemės sklypą be aukciono nebelieka – šiame sklype suplanuoti statybos darbai nebegali būti vykdomi.

Valstybė patyrė nuostolių

LAT neskundžiama nutartimi priėmė sprendimą, palankų "Klaipėdos laivų remonto" teisių perėmėjai "Kruizinių laivų terminalo" bendrovei. Naujai suformuoto netgi kitos paskirties žemės nuomos terminas turės būti pratęstas iki 2024 m. birželio 21 d.

Šio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tą žemę "Klaipėdos laivų remontas" nuomojosi nuo 2011 m. – dar iki detaliojo plano rengimo, kurio metu buvo suformuotas naujas 0,1031 ha valstybės žemės sklypas.

Dėl to sklypo jau buvo susiformavęs pagrįstas veiklos tęstinumo modelis, kaip buvo susitarta su pradiniu sklypo valdytoju, kai jis dar priklausė Uosto direkcijai. LAT kolegijos vertinimu, Nacionalinė žemės tarnyba nepagrįstai atsisakė sudaryti sutartį dėl nuomos tęstinumo.

Dėl netinkamos NŽT veiklos bendrovė buvusi priversta įsitraukti į kelerius metus trukusius teisminius procesus, tuo laikotarpiu ji negalėjo tinkamai valdyti sklypo ir juo naudotis. Už sklypą valstybė negavo pajamų, nes, pasibaigus nuomos sutarties terminui, jis nebuvo pratęstas, stovėjo nenuomojamas.

Dar daugiau – NŽT turės sumokėti teismo išlaidas, o tai reiškia, kad tam bus skirti pinigai iš šalies biudžeto – visų mokesčių mokėtojų pinigai. Kažkas negerai yra valstybėje, jei jos tarnybos įjungia stabdžius ten, kur jie realiai neturėtų būti naudojami.