Vilties bėgimas užliejo Klaipėdą – pasirodė ir I. Šimonytė

Sekmadienis Klaipėdoje buvo išskirtinis – centrinė miesto dalis automobiliais buvo nepasiekiama, nes čia vyksta Vilties bėgimas, skirtas solidarizuotis su onkologinėmis ligomis sergančiais žmonėmis.

Šis vilties bėgimas Klaipėdoje surengtas 17-ąjį kartą.

Renginio metu gauta parama bus skirta paremti Šv.Pranciškaus onkologijos centro veiklas ir pirmąjį Lietuvoje sensorinį fitoterapijos sodą. Jis kuriamas pagal botaniko kunigo pranciškono Jurgio Ambrozijaus Pabrėžos (1771–1849) rekomendacijas. Sodas skirtas turintiems ypatingų poreikių vaikams ir suaugusiems. Onkologiniai ligoniai, vaikai ir senjorai galės prisiliesti prie to, kas gyva, kvepia, auga ir puošia.

Renginiai Klaipėdoje vyks iki popietės. Pirmieji startavo maratono trasą pasirinkę bėgikai, su jais kartu – pusmaratonio bėgikai bei Klaipėdos miesto savivaldybės Baltojo švyturio trasą pasirinkę komandinės bėgimo estafetės (8 bėgikai x 5,3 km) dalyviai.

Pirmieji estafetės etapą įveikę dalyviai pažymėjo šiemet sutikę didesnį klaipėdiečių ir renginio savanorių palaikymą. Klaipėdoje – saulėta, ryte dar buvo gaivu, todėl oras bėgimui miesto gatvėmis – tobulas.

Vilties bėgimas auga ir plečiasi. Jame sekmadienį dirbo apie 200 savanorių. Daugėja ir bėgimo trasų, įvairėja bėgikų amžius.

Šiemet 10 km trasa pavadinta Aros Marine trasa, tai yra įskaitinės varžybos – Lietuvos Respublikos bėgimo plentu čempionatas.

Vaikams surengtas 0.4 km bėgimas, pavadintas Mažųjų vaikų bėgimu, moksleiviams – 0.75 km Augančios Vilties trasa, tokio pat ilgio ir Vilties solidarumo trasa, kurią bėgti pasirengę sveikatos centro „Lorna“ darbuotojai.

5 km trasa pavadinta Biofarmacijos vardu ir yra skirta mėgėjams.

Paskutinieji šių metų bėgikai įveiks 3 km atstumą, pavadintą Gerosios Vilties trasa.

Vilties bėgimo iniciatoriai yra Pranciškonų ordino broliai Klaipėdoje. Vienas jų – brolis Benediktas pasakojo, kad 1701 metais Prūsijos karalius Frydrichas I Memelį pakvietė katalikus pranciškonus. Taikus skirtingų konfesijų dvasininkų sugyvenimas buvo demonstruojamas ir šį savaitgalį, kai pranciškonai padėjo liuteronų kunigams bei vyskupui Evangelikų liuteronų vyskupui Mindaugui Sabučiui kreiptis į klaipėdiečius ir miesto svečius ir paremti Šv. Jono bažnyčios atstatymo idėją.

Ne pirmus metus Vilties bėgimo globėja yra ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Šiemet ji drauge su broliu Benediktu stovėjo prie starto linijos, kai bėgimui buvo pasirengusi senjorų grupė.

Premjerė įteikė padėkas „Vilties bėgimo“ savanoriams. Ta buvo ne tik lapas su gražiais žodžiais, bet ir nuoširdus padėkojimas už kilnų, neatlygintiną darbą.

Įteikdamas I. Šimonytei puokštę gėlių brolis Benediktas pakvietė ją į Klaipėdą liepos mėnesį, kai čia šeštą kartą bus minima Šv. Magdalenos naktis. Tai yra renginys skirtas  krūties vėžiu sergančioms moterims.

Vilties bėgimo scenoje pasirodė moterys, susibūrusios į šokių grupę „Šviesos banga“, kuri jas vienija skaudžia patirtimi – jos visos išgyveno onkologinę ligą.

Baigiantis Vilties bėgimo startams broliai pranciškonai drauge su evangelikų liuteronų kunigu Mindaugas Žilinskiu Atgimimo aikštėje aukojo šventas mišias Sekminių proga. Beje, pirmasis Vilties bėgimas prieš 17 metų taip pat vyko per Sekmines.



NAUJAUSI KOMENTARAI

juk ne pilnatis

juk ne pilnatis portretas
paskutiniai du komentarai galimai iš Švėkšnos

Žemaitis

Žemaitis portretas
Sako viltis durnių motina. Tai ko norit ? Atvažiavo iš piderlando motina, džiaukitės.

Teisybės dėlei

Teisybės dėlei portretas
Atvažiavo šėtonytė,kuri ne tik baigia sugriauti ekonomika, mediciną,bet dėl jos karas alsuoja o nugara. Dėl jos, konservfanatikai, buvo vykdoma agresyvi prievartinė marmalizacija, po kurios šoko onko ligonių ypač jaunų skaičius i aukštumas. Onko ligoniai nebuvo gydomi BE marmalų, neguldomi į skyrius ..Daug kam liga arsinaujino agresyviai ir daug kas jau po velėna. Šimonkė stumia genderizma, prisideda prie prigimtinės šeimos naikinimo, ir tuo pačiu burkuoja su dvasininkais..kurie gina prigimtinę šeimą..Koks kognityvinis disonansas..vienaip burkuoti, o kitaip daryti: atkakliai ir nuosekliai. Čia ne garbė jos buvimas, o totali gėda.
VISI KOMENTARAI 34

Galerijos

Daugiau straipsnių