Rentinyje užaugs klevas

Aiškėja, kad šalia Žvejų rūmų esančiame sklype sporto draugijai „Žalgiris“ buvo net išduotas leidimas statyti daugiabutį.

Sklypas praeiviams bado akis – jame styro kadaise pradėti statyti armatūros klojiniai, pamatai, tačiau po jais matyti vandens pilnos ertmės.

Teritorija aptverta tvora, tačiau už jos stūkso nežinia kokių statybininkų pamesti šulinių rentiniai.

Viename jų jau auga klevas. Kitas už tvoros paliktas rentinys jau pats baigia „įaugti“ į pievą.

Kažkada spėtos pastatyti kelios sienos apipaišytos grafičiais.

„Vaizdas tikrai nepuošia miesto. Į apleistų statinių sąrašą negalima viso to įtraukti, nes statinys nebaigtas statyti. Viešosios tvarkos skyrius periodiškai užskrenda, išrašo protokolus, priverčia nušienauti“, – kalbėjo Klaipėdos savivaldybės Statybų leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.

Tai, kad šalia išpuoselėto Sakurų parko iki šiol stovi taip apleista teritorija, nedžiugina ir miestiečių.

„Kaip čia meras dar neapžiūrėjo? Gal pajudėtų pagaliau kas nors“, – tarstelėjo G. Pocius.

Neparduoda: buvusios sporto salės vietoje ketinta statyti 13 aukštų daugiabutį. / Ilmos Jurkuvienės nuotr.

Turėjo iškilti dangoraižis

Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ sklype šalia Žvejų rūmų šeimininkauja jau labai seniai.

2006 m. buvo gautas leidimas daugiabučio gyvenamojo namo statybai.

Planuota įrengti 34 vietų automobilių stovėjimo aikštelę, be jos, požeminiame garaže turėjo būti dar 63 vietos automobiliams.

Pastatas turėjo iškilti 40 metrų, iš viso – 13 aukštų.

Išgirdęs, ko klausiama, sporto draugijos „Žalgiris“ prezidentas Bronius Vasiliauskas iš pradžių su dienraščiu ne itin maloniai bendravo.

„Žurnalistų nemėgstu, sakykite, ko norite. Tai jau pradėsite kažką rašyti“, – atžagariai kalbėjo B. Vasiliauskas.

Išgirdęs klausimą, kad miestiečiams akis bado draugijai priklausančio apleisto sklypo vaizdas, B. Vasiliauskas pasišaipė.

„Kaip tarybiniais laikais, „darbo žmonių pageidavimu“... Ta pati frazeologija. Ne vieną kartą, o du kartus bausti. Dėl žolytės. Vieną kartą pagrįstai, kitą kartą – ne. Po to išvijome darbuotoją“, – kalbėjo B. Vasiliauskas.

B. Vasiliauskas aiškino, kad anksčiau už žolės pjovimą buvo atsakingi nuomininkai, tačiau jų jau nebėra.

„Sutvarkysime“, – pažadėjo B. Vasiliauskas.

Ilmos Jurkuvienės nuotr.

Privatizavo sporto salę

Paklaustas, kodėl sportininkai nusprendė mestis į nekilnojamojo turto verslą, B. Vasiliauskas atsakė, kad dėl pinigų.

Kadaise šioje vietoje buvo sporto salė, ją ir privatizavo ši draugija.

„Mes dalį savivaldybės turto turėjome kaip nuosavybę. Įsigijome sporto salę su priedais. O jai priklausė ir sklypas“, – priešistorę prisiminė B. Vasiliauskas.

Tuomet kilo idėja išvystyti patrauklioje vietoje, prie pat Taikos prospekto, esantį sklypą.

„Kilo mintis pastatyti olimpinį centrą, bendrabutį. Arti Palanga. Manėme, kad iš to bus nauda. Bet gerais darbais kelias į pragarą grįstas. Užlūžome. Ir dėl krizės, ir dėl rangovo“, – tikino B. Vasiliauskas.

Viską lemia pinigai, meilė jau antroje vietoje.

Užsimota statyti dangoraižį, tik B. Vasiliauskas jį kukliai vadino bendrabučiu sportininkams.

„Tai vadinasi nebaigta statyba. Per 2008 m. krizę, kai griuvo bankai, praradome pinigus. Buvome sutarę, kad mes investuosime į dalį pastato, o kita firma investuos pinigus ir pastatys. Bet Klaipėdoje, matyt, „neina“ statybos“, – kalbėjo B. Vasiliauskas.

Auksinė vieta

Draugijos prezidentas pripažino, kad sklypo vieta – itin patraukli vystytojams.

„Krauju dėl tos vietos kovojome. Sukišome keturis milijonus litų. Bet ten labai bjauri statyba. Pusę metro iškasi – ir vanduo“, – pasakojo B. Vasiliauskas.

Paaiškėjo, kad projektuotojai neišmanė šio sklypo subtilybių, projektuojant pastatą neatsižvelgta į tai, kad čia yra aukšti gruntiniai vandenys.

„Nuskandinome ne tik pinigus. Ten nuskendo galingas traktorius. Pamatus šiaip taip pastatėme. Iš viso projekto vertė siekia 30 milijonų litų. Bet prasidėjo bankų krizė. O paskui rangovas pradėjo vagiliauti, ėmė neatsiskaitinėti su subrangovais. O galų gale rangovas bankrutavo. Krizės metu įvyko grandininė reakcija“, – prisiminė B. Vasiliauskas.

Pamiršo: statybininkų pamestuose šuliniuose ėmė augti medžiai. / A. Aleksėjūnaitės nuotr.

Klimpo į bėdas

B. Vasiliauskas pripažino, kad mėgino parduoti sklypą.

„Neatsiranda norinčiųjų. Dabar vėl pardavinėjame. Bet vasarą niekas nieko neperka – su mergomis Turkijoje džiazuoja. Rudenį bandysime prastumti. Kad tik jo atsikratytume. Tai yra mūsų didžiulis nuostolis. Viską lemia pinigai, meilė jau antroje vietoje“, – šmaikštavo draugijos „Žalgiris“ prezidentas.

B. Vasiliauskas pripažino, kad po rangovo bankroto septynerius metus teko bylinėtis su subrangovais, su kuriais rangovas neatsiskaitė.

„Kai prasideda bylos, turtas yra areštuojamas. O žolytė auga. Iš pradžių buvo norinčių pirkti sklypą, bet vyko bylinėjimasis. Galų gale teismai baigėsi mūsų naudai. Su visais sąžiningai atsiskaitėme“, – tikino draugijos vadovas.

B. Vasiliauskas gūžčiojo pečiais svarstydamas, ką daryti su sklypu.

„Vieta juk auksinė. Nupjausime tą žolytę. Bet pigiai nesinori atiduoti. Viliuosi, kad parduosime. Negadinsime mes to peizažo. Tiesiog į nelaimę patekome. Galvojate, mums pinigų nereikia? Ten milijonas eurų sukišta. Nei palaižysi, nei atkąsi, nei atsisakysi“, – dūsavo B. Vasiliauskas.

Šiuo metu statybomis draugija jau nebenori užsiimti.

„Statybų kainos beprotiškai išaugo. Reikia būti naiviu, kad pats dabar statytum. Nebent su kažkuo kaip dalininku eiti. Bet jei turtas neduoda naudos, tai yra akmuo po kaklu“, – pripažino B. Vasiliauskas.