Vietoj pamokų jaunuoliai renkasi darbą

Tauragiškė plušo Neringoje

Karšta gegužė pirmuosius poilsiautojus į Lietuvos kurortus atviliojo anksčiau nei įprasta.

Todėl įvairias paslaugas jiems siūlantys verslininkai jaunų darbuotojų pradėjo žvalgytis dar nepasibaigus mokslo metams.

Ypač geidžiami 18 metų sulaukę jaunuoliai ir merginos, turintys B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.

Birželio pradžioje Neringoje jau buvo galima pamatyti mažų automobiliukų, kuriuose sumontuoti kavos aparatai. Prie jų plušo jauni žmonės.

Pakalbinta viena jų pasakojo atvykusi iš Tauragės. Mergina atviravo, kad jos klasės draugai dar kremta mokslus, o, ji gavusi mokyklos vadovų leidimą, išvažiavo dirbti.

Pasirodo, birželio pradžioje vienuoliktokai ne kartojo ką išmokę per mokslo metus, ne pramogavo ar per pamokas poilsiavo, o vis dar mokėsi rimtų dalykų.

Tuo metu jų bendramokslė Neringoje ne tik gamindavo kavą, bet ir kiekvieną rytą išvežiodavo mikroautobusą primenančiu automobiliu ledų šaldytuvus.

Tauragiškė minėjo, kad ji – ne vienintelė nelanko pamokų. Kai kurie jos draugai išvyko uždarbiauti į užsienį.

Pamokų nelankė trečdalis

Atrodo, kad uostamiesčio moksleiviai elgiasi panašiai.

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus specialistai gavo miesto mokyklų duomenis apie moksleivių lankomumą paskutiniąją mokslo metų savaitę.

Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Kazakauskienė teigė, kad 1-osios ir 3-iosios gimnazijų klasių, kurių mokiniai nelaiko egzaminų, lankomumas siekė tik 70 proc.

Vadinasi, apie 30 proc. vyresniųjų klasių moksleivių buvo ne mokykloje. O kai kuriose mokyklose šis procentas buvo dar didesnis. Galima spėti, kad didesnioji jų dalis dirbo.

Pradinukų rodikliai buvo kur kas geresni.

86 proc. mažųjų moksleiviukų paskutinėmis mokslo metų dienomis buvo mokyklose ir dalyvavo pamokose.

Kai kur visiškai visi vaikai lankė mokyklą iki paskutinės dienos.

Tendencijos neįžvelgia

"Mokyklų pedagogai ir mes manome, kad tai yra didelė problema. Apie tai kalbėjome ir Švietimo ir mokslo ministerijoje ir prašėme visoje šalyje nustatyti didesnę atsakomybę tėvams, kurie nevykdo sutarties įsipareigojimų. Mokymo sutartis pasirašo mokyklos vadovas ir tėvai. Tėvai garantuoja pamokų lankomumą viso ugdomojo proceso metu", – tikino V.Kazakauskienė.

Blogas šių metų pabaigos pamokų lankomumas gali būti paaiškintas objektyviomis priežastimis.

Galbūt tėvai buvo iš anksto įsigiję bilietus kelionėms, dar nežinodami, kada nuo pamokų bus laisvos jų atžalos. Todėl šių skaičiai rodo ne tendenciją, o išimtį.

Galėjo būti, kad kai kurie tėvai vaikus išsivežė atostogauti dar tebevykstant pamokoms net nederinę to su mokyklos vadovais.

Šiemet mokslo metai vyresniųjų klasių moksleiviams baigėsi birželio 15 d., kitais metais vasaros atostogos prasidės dar penkiomis dienomis vėliau.

Visoje Europoje mokslo metai bendrojo lavinimo mokyklose yra kur kas ilgesni nei Lietuvoje.

Žada bausti tėvus

Pasak Švietimo skyriaus darbuotojų, tvarkingi ir sąžiningi tėvai skambina norėdami sužinoti, kada tais mokslo metais vaikai turės atostogas, ir stengiasi suderinti jas su savo atostogomis.

Neretai tėvai visiškai nekreipia dėmesio į mokyklos darbą ir teigia, kad keliaudamas po pasaulį vaikas sužinos kur kas daugiau, nei grauždamas vadovėlius.

Mokyklų vadovai žino, jeigu tėvai nuolat pažeidinėja sutarties sąlygas ir tai daro piktybiškai, pedagogai gali kreiptis į Vaikų teisių apsaugos tarnybą ir prašyti spręsti, ar tėvai tinkamai naudojasi savo valdžia.

Už tokio reikalavimo nepaisymą Administracinių  nusižengimų kodeksas numato baudą.

Tiesa, kol kas Klaipėdoje nubaustų už sutarties su mokykla piktybinį laužymą klaipėdiečių dar nebuvo.