Į šventines mišias susirinko šimtai klaipėdiečių. Visi rankose nešėsi po verbos šakelę – pagrindinį šio priešvelykinio sekmadienio simbolį.
Didžiulė bažnyčia vos talpino visus susirinkusiuosius į Verbų sekmadienio rytines mišias. Bažnyčios kieme buvo galima nebrangiai įsigyti labai surištų verbų ar meniškai dekoruotų medinių margučių. Jai prekiavę tautodailės meistrai į Klaipėdą suvažiavo ne tik iš Kretingos, bet net iš Skuodo rajono.
Tačiau svarbiausias Verbų sekmadienio akcentas – iškilmingos šventos mišios prieš Didžiąją savaitę, belaukiant Kristaus prisikėlimo. Verbų sekmadienis krikščionims pirmiausia reiškia širdžių atvėrimo Kristui šventę.
Jis švenčiamas paskutinį sekmadienį prieš Velykas. Daugelyje Europos šalių ši šventė vadinama Palmių sekmadieniu.
Katalikų bažnyčios liturgijoje palmių šventinimas įvestas V amžiuje. Europoje tikėta, kad šią dieną pašventintų anksčiausiai pavasarį sprogstančių augalų šakelės žadina jomis paliestos žemės ir gyvulių vaisingumą, padeda žmogui išlaikyti sveikatą, gausina derlių, neleidžia į namus trenkti perkūnui, saugo pasėlius nuo ledų ir graužikų. Tokio tikėjimo esama ir lietuvių liaudies papročiuose.
Visoje Lietuvoje yra priimta, kad Verbų sekmadienį bažnyčioje visi būtinai turi laikyti po kadagio šakelę ar kitokią „verbelę".
Ryškiausias Verbų sekmadienio paprotys – plakimas verba. Plakdami sakydavo: „ne aš plaku, verba plaka! Ar žadi margutį?"
Naujausi komentarai