- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastaruosius 15–20 metų tapo tradicija kiekvienoje Seimo kadencijoje svarstyti Žuvininkystės įstatymą.
Mažintų verslinę žvejybą
Šiuo metu Seimui yra pateiktos svarstyti naujos su žvejyba susijusios pataisos. Prieš Seimo rinkimus kai kurios grupės buvo pasirengusios kategoriškai uždrausti bet kokią verslinę žvejybą Kuršių mariose, o dabar tonas švelnėja.
Siekis saugoti žuvų išteklius apribojant verslinę žvejybą vidaus vandenyse išlieka. Pavyzdžiui, šiuo metu Kuršių mariose žuvis gaudo 46 žvejų įmonės. Jų žvejybos rentabilumas yra menkas, žvejų įmonės vos išgyvena, nes žuvų yra gerokai sumažėję.
Siūloma, kad Aplinkos ministerijos sukurta biudžetinė "kontora" iš žvejų supirktų verslinės žvejybos limitus.
Seimo nariai siūlo išlaikyti Kuršių mariose verslinę žvejybą, tačiau žvejybos įmonių skaičių sumažinti iki 20. Tuomet padidėtų tų įmonių žvejybos rentabilumas. Galbūt mažesnis skaičius įmonių geriau dirbtų ir į šalies biudžetą atneštų daugiau mokesčių? Dabar žvejybos verslas dažnai įvardijamas kaip parazituojantis, nes žvejai, iš ES gaudami daug pinigų, į valstybės biudžetą moka itin mažai.
Jei žvejų įmonių skaičius Kuršių mariose sumažėtų per pusę, darbo netektų apie 100 žmonių. Lietuvos masteliais tai būtų menkniekis, juo labiau kad dalis žvejų turi ir kitus darbus, gauna pajamų. Gamtai tai neva būtų didžiulė nauda. Kasmet žuvų sugavimas Kuršių mariose sumažėtų apie 500 tonų.
Supirktų žvejybos limitus
Žvejybos įmonių skaičiaus mažinimo veiksmas Lietuvoje yra ne naujiena. Per kelerius pastaruosius metus tokių bendrovių skaičius Lietuvos Baltijos jūros žvejybos sektoriuje smarkiai sumažėjo. Tai vyko natūraliai – žvejų bendroves "išguldė" ekonominiai sunkumai ir dėl jų nuvilniję bankrotai.
Perspektyva: Lietuvos pajūryje be jokių apribojimų būtų gaudomos tik invazinės žuvys grundalai. / V. Matučio nuotr.
Kuršių marių žvejybos versle nedidelės įmonėlės laikosi, nors ir sunkiai, nes dažnai tai yra šeimos narių ar giminių verslas. Siūloma nedideles įmonėles ateityje įteisinti kaip Lietuvos tradicinį žvejybos paveldą. Tai atitiktų istorines tiesas, kad prie Kuršių marių niekada, išskyrus sovietmetį, nebuvo didelių žvejybos įmonių, ja išskirtinai vertėsi žvejų šeimos.
Verslinę žvejybą Kuršių mariose norinti sureguliuoti grupė Seimo narių siūlo žvejų verslą "rentabilizuoti" per verslinės žvejybos limitus. Manoma, kad prie Aplinkos ministerijos sukurta biudžetinė "kontora" galėtų iš žvejų supirkti žvejybos limitus. Tai būtų tarsi kompensacija už verslą.
Supirkusi limitus Aplinkos ministerija spręstų, kam gali būti suteikta teisė žvejoti, o kas turi eiti ieškoti kito darbo.
Yra tik vienintelis klausimas – iš kur valdžia paims pinigų žvejybos limitams supirkti, o kartu ir žvejus padaryti turtingesnius? Prieš porą metų, kai buvo bandoma greitai uždaryti verslinę žvejybą Kuršių mariose, pagrindinis klausimas kaip tik ir buvo, iš kur paimti pinigų mokėti kompensacijoms už prarastą žvejybos verslą.
Ežerų pavyzdys – Baltijai
Sudėtinga situacija yra ir Baltijos jūros priekrantės žvejyboje. Žvejyba pagal išteklių rodiklius čia vertinama kaip ypač bloga.
Pagal studijos apie verslinės žvejybos intensyvumą Baltijos jūros priekrantėje mokslininkų rekomendacijas, apie trečdalis šiandieninio priekrantės žvejybos verslo yra nereikalingas.
Seimo narių manymu, turi būti sudarytos sąlygos šiems žvejams pasitraukti iš verslo kartu su laivais ir žvejybos įrankiais. Priekrantėje būtų skatinama tik grundalų žvejyba, nes šios invazinės, iš Juodosios jūros atkeliavusios žuvys naikina tradicinių Baltijos jūros žuvų mailių.
Prielaidų smarkiai mažinti Kuršių marių ir Baltijos jūros priekrantės žvejybą davė ir nuo 2015 m. vykdomų Lietuvos ežerų žvejybos ribojimai. Pagal žuvų išteklių 2017–2021 m. vertinimo ataskaitą, apribojus verslinę žvejybą ežeruose, žuvų biomasė vidutiniškai išaugusi 1,5 karto, o vidutinis žuvų svoris – 1,3–1,4 karto. Verslinės žvejybos sustabdymas Kauno mariose 2013 m. žuvų biomasę pagausinęs vidutiniškai 4 kartus, o atskirų žuvų, pavyzdžiui, sterkų – 2 kartus, ešerių – 8 kartus, kuojų – net 10 kartų.
Tai, kas tinka uždariems ežerams ar Kauno marioms, greičiausiai netiktų nei Baltijos jūros priekrantei, nei Kuršių marioms, nes čia dominuoja praeivės žuvys. Apie tai, ar verta vien Lietuvai mažinti žuvų sugavimą vandens baseinuose, kur ji nėra vienintelė šeimininkė, buvo užsiminęs žuvininkystės ekspertas Remigijus Sakas "Klaipėdos" priedo "Jūra" lapkričio 21 d. straipsnyje "Kokia prasmė drausti verslinę žvejybą?".
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje perlaidojami krašto prijungimui prie Lietuvos vadovavusio J. Budrio palaikai
Klaipėdoje penktadienį bus perlaidoti vieno iš Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos organizatorių Jono Polovinsko-Budrio ir jo žmonos Reginos Kašubaitės-Budrienės pelenai. ...
-
Per lygiadienį Juodkrantėje bus sudegintos nendrių skulptūros, ugnis liepsnos ir Vilniuje
Pasitinkant lygiadienį Juodkrantėje penktadienio vakarą bus sudegintos pavasarį menininkų sukurtos nendrinės skulptūros, Vilniuje vyks ugnies ir šviesų renginys. ...
-
Nemaloniems kvapams suvaldyti „Klaipėdos vanduo“ diegia inovatyvias technologijas1
AB „Klaipėdos vanduo“ siekia užkirsti kelią nemaloniems kvapams sklisti. Šiam tikslui įgyvendinti pastaraisiais metais į modernios įrangos įsigijimą buvo investuota daugiau nei pusė milijono eurų. Ateityje bendrovė ir toliau taiky...
-
Dviračių laikyklos skatina keisti keliavimo įpročius1
Dviračių laikyklomis vadinami nameliai Rumpiškės kvartale moko klaipėdiečius ne tik tvarkingai dalintis visiems gyventojams skirtomis patalpomis. Naudodamiesi jais kvartalo gyventojai išgyvena ir bendruomeniškumo pamokas. ...
-
Iš Čikagos į Lietuvą pargabenti J. Polovinsko-Budrio ir jo sutuoktinės palaikai6
Iš Čikagos Jungtinėse Valstijose į Lietuvą ketvirtadienį pargabenti vieno iš Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos organizatorių, Klaipėdos krašto gubernatoriaus ir diplomato Jono Polovinsko-Budrio ir jo sutuoktinės pal...
-
Klaipėdoje kiekvienam mokytojui kanceliarinėms išlaidoms savivaldybė skirs po 70 eurų7
Klaipėdos savivaldybė ketvirtadienį pranešė, kad iš miesto biudžeto kanceliarinėms priemonėms įsigyti kiekvienai mokytojo pareigybei bus skirta po 70 eurų. ...
-
Egzaminus laiko ne tik abiturientai
Kasmet tarp gausaus būrio gimnazistų brandos egzaminus laiko ir anksčiau vidurinę mokyklą baigę, bet dėl įvairių priežasčių egzaminų nelaikę ar ankstesniais jų rezultatais nepatenkinti jaunuoliai. Per kitą brandos egzaminų sesiją visi norinti...
-
Partijos ir komitetai turi susiskaičiuoti narius1
Dukart per metus – iki kovo 1 d. ir iki spalio 1 d. – politinės partijos ir politiniai komitetai Teisingumo ministerijai privalo pateikti patikslintus savo narių sąrašus. Iki termino likus dešimčiai dienų, juos jau pateikė 14 po...
-
Nuo dviračio iki laivo: ko galima pasimokyti iš miestų, kuriuose gera gyventi?1
Klaipėda – uostamiestis, didžiausias Lietuvos logistikos centras ir vartai į kurortus, turintis didžiulį augimo potencialą, tačiau geriausius specialistus į Klaipėdą vis dar sunkiau pritraukti dėl gero ir kokybiško būsto trūkumo. Nenu...
-
Klaipėdos Naujojo ir Senojo turgaus pirkėjai kviečiami dalyvauti apklausoje
UAB „Naujasis turgus“ administracija, valdanti Klaipėdos Naująjį ir Senąjį turgų, nuo rugsėjo 20 dienos kviečia pirkėjus dalyvauti apklausoje – išsakyti savo nuomonę ir pastebėjimus apie turgaviečių veiklą internete arba ...