- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Specialistai daro išvadą, kad dėl šiltų ir audringų žiemų per pastaruosius aštuonerius metus smarkiai kito Baltijos jūros krantai.
Pažeidžiamiausios vietos
Lietuvos Baltijos jūros dalis skirstoma į 38,49 km žemyno krantą ir 51,03 km Kuršių nerijos krantą.
Pastarųjų metų audros labiau veikė žemyninio kranto dalį. Didžiausios kranto smėlio nuplovimo į jūrą tendencijos užfiksuotos ties Pirmąja Melnrage, Giruliais, Palanga šiauriau Ošupio upelio ir pietine Šventosios dalimi.
Vertinant pagal kiekius, daugiausiai smėlio audros kasmet pagrobia iš Palangos paplūdimių.
Kuršių nerijos krantų ardymas yra ne toks intensyvus. Per pastaruosius aštuonerius metus užfiksuoti labiau ardomi krantai ties Preila, Pervalka ir Juodkrante.
Ties Alksnyne ir Smiltyne krantas didėjo. Tam įtakos turi toli į jūrą „iškišti“ Klaipėdos uosto vartai.
Manoma, kad per 2014–2021 m. ties Kuršių nerijos krantais susikaupė per 970 tūkst. kubinių metrų grunto.
Aplinkos ministerija išanalizavo pokyčius Baltijos jūros pakrantėse dėl audrų. Daroma išvada, kad apsaugant Kuršių nerijos krantus efektyvios buvo ir kopagūbrio apsaugos priemonės.
Kita nuostata tokia, kad Baltijos jūros pakrantės efektyviau saugotos ten, kur jos yra paskelbtos kaip saugomos Kuršių nerijos nacionalinio parko, Pajūrio regioninio parko ir Būtingės geomorfologinio draustinio teritorijose.
Iš 89,52 km Lietuvos pajūrio pakrantės saugomose teritorijose yra 65,3 km arba apie 72 proc. viso Lietuvos pajūrio.
Kasmet pajūrio krantams tvarkyti būtų numatoma per 130 tūkst. eurų. Konkreti suma gali priklausyti ir nuo audrų intensyvumo.
Ir toliau į jūrą pils smėlį
Šiomis dienomis Aplinkos ministerija parengė naują 2023–2032 m. pajūrio juostos tvarkymo programą. Pagal ją, kasmet pajūrio krantams tvarkyti būtų numatoma per 130 tūkst. eurų. Konkreti suma gali priklausyti ir nuo audrų intensyvumo.
Pajūrio juostoje numatyti panašūs darbai, kokie vyko iki šiol. Planuojamas intensyvesnis kopagūbrio ir kopų tvirtinimas žabtvorėmis ir šakomis.
Daugiau dėmesio krantų apsaugai planuojama skirti ties tomis vietomis, kur yra paplūdimiai, nes žmonės nepaiso tvarkos ir lipa per kopas. Ten, kur yra mėgstamos žmonių vaikščiojimo vietos, numatoma įrengti daugiau medinių takų ir laiptų.
Išliks ir žmonių ne itin palankiai vertintos, bet, valdžios atstovų nuomone, pasiteisinusios priekrantės papildymo iš uosto išsiurbtu švariu smėliu programos.
Aplinkos apsaugos institucijos planuoja atlikti Baltijos jūros krantų tyrimus, kad būtų nustatyta, į kokias konkrečias vietas tikslingiausia pilti smėlį.
Viena vieta jau tiksliai žinoma. Numatyta periodiškai pildyti smėliu 2022 m. supiltą povandeninį pylimą ties Pirmosios Melnragės paplūdimiu. Šis 700–750 m ilgio pylimas yra 2–3,5 m gylyje. Jis supiltas imant iš Klaipėdos uosto kanalo švarų smėlį. Valant smėliu užneštą uosto laivybos kanalą ir būtų „maitinamas“ povandeninis pylimas.
Veiksmas: 2022 m. pajūryje ties Melnrage supiltas paplūdimius turintis „maitinti“ povandeninis šlaitas. V. Matučio nuotr.
Daugės tvorelių iš žabų
Prioritetiniais pajūrio ruožais, kur Baltijos jūros Lietuvos krantus ypač būtina saugoti, yra laikomas visas Kuršių nerijos ruožas, taip pat zonos ties Klaipėda, Palanga, Šventąja, Pajūrio regioninio parko dalis.
2023–2032 m. pajūrio juostos tvarkymo programoje numatytos ir konkrečios priemonės kiekvienoje prioritetinėje zonoje. Tarkim, pajūryje ties Klaipėda numatyta kasmet atnaujinti laiptus ir takus, nutiesti penkis naujus takus, kasmet šakų klojiniais padengti maždaug po 10 tūkst. kv. m plotą, kasmet supinti iki 900 m ilgio kranto ruožo žabų tvorelių tam, kad būtų sulaikomas smėlio išplovimas.
Dar didesni kasmetinio tvarkymo mastai Baltijos Kuršių nerijos pakrantėje. Čia kasmet numatyta nupinti ne mažiau kaip po 2 km žabų tvorelių, pakloti 40–60 tūkst. kv. m šakų klojinių priklausomai nuo jūros lygio kaitos ir audrų intensyvumo.
Kita nuostata – ypač būtina saugoti žemesnes pakrantės vietas, kad įsiaudrinusi jūra „neperliptų“ per nupustytus kopagūbrius ir neįsilietų į žemyno dalis. Tokia tendencija ateityje galima ir todėl, kad bendras pasaulinio vandenyno lygis dėl klimato kaitos turi tendenciją kilti. Jau egzistuoja schemos ir brėžiniai, kur Baltijos jūra ateityje galėtų pasiglemžti didesnę dalį pajūrio žemumų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lygė Drevernoje – ypatinga tradicija
Paminėti rudens lygiadienį klaipėdiečiai vis dažniau važiuoja ne prie jūros, o prie marių, į Dreverną, kur kūrybingi žmonės pasistengia šventę nuspalvinti daugybe naujų patirčių. Taip šiame pamario miestelyje ir šiemet ats...
-
Kurortuose – be automobilių: nuomonės dėl tokio užmojo išsiskiria7
Kuršių Nerija dūsta nuo automobilių, tad vietos politikai nori poilsiautojus priversti palikti savas mašinas net kitapus kranto. Pirmos kalbos pasigirdo dar prieš keletą metų. Ir, panašu, kad tokia idėja virsta kūnu. Seimas i...
-
Klaipėdoje – drakonų valčių ralis
Minint Pasaulinę jūros dieną šeštadienį Klaipėdoje rengiamos unikalios drakono valčių varžybos „Dangės ralis – festivalis“. ...
-
Pasaulinei širdies dienai paminėti Klaipėdos medikai rengia dviračių žygį1
Pasaulinei širdies dienai paminėti sekmadienį Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) medikai rengia dviračių žygį. ...
-
Švaresniam uostamiesčio orui – pušynėlis šalia „Klaipėdos paslaugų“ teritorijos1
Europos judumo savaitė, diena be automobilio ir kitos panašios akcijos mums primena, kad turėtume kuo rečiau naudotis iškastiniu kuru varomomis transporto priemonėmis ir daugiau judėti pėsčiomis, dviračiais, bei keisti savo įpročius, ka...
-
Orai: dar pasimėgausime šiluma1
Gamta mums žada padovanoti dar vieną šiltą, vasarišką savaitę. Tiesa, šiandien pirmoje dienos pusėje galime sulaukti žvarbesnio oro ir lietaus. Atrodo, kad kitą savaitgalį atslinksiantis ciklonas atneš tikrą rudenį. ...
-
Inovatyvumu – tvarios ateities link
Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje prieš 30 metų pirmąja investuotoja tapo JAV kompanija „Philip Morris International“ (PMI). Šiandien šio fabriko Klaipėdoje gaminama produkcija pagal eksporto dalį – antra lietuv...
-
Nustebino vaizdas Malūno parke: po vandeniu atsidūrė takai ir aikštelės26
Ką tik baigtame įrengti Malūno parke klaipėdiečius nustebino po vandeniu atsidūrę takai ir aikštelės. ...
-
Melnragės gyventojai sunerimo dėl keistos fotosesijos9
Melnragės gyventojai sunerimo Otų gatvėje pastebėję neįprastą fotosesiją prie savo namų. Žmonės baiminosi, kad nepažįstamieji fotografavosi ne be tikslo – galbūt norėjo užfiksuoti, pro kurias duris geriausia patekti į svetimus namus? ...
-
Klaipėdietis pasigedo suoliuko: atsidūrė prie kito daugiabučio3
Kretingos gatvės daugiabučio namo gyventojas pasigedo suoliuko. Anot jo, dar prieš kieme prasidedant darbams, suoliukas stovėdavo prie vaikų žaidimų aikštelės, o dabar kažkodėl migravo į kitą vietą – atsidūrė prie toje pačioj...