Valdžia planuoja saugotis nuo jūros audrų

Pažeidžiamiausios vietos

Lietuvos Baltijos jūros dalis skirstoma į 38,49 km žemyno krantą ir 51,03 km Kuršių nerijos krantą.

Pastarųjų metų audros labiau veikė žemyninio kranto dalį. Didžiausios kranto smėlio nuplovimo į jūrą tendencijos užfiksuotos ties Pirmąja Melnrage, Giruliais, Palanga šiauriau Ošupio upelio ir pietine Šventosios dalimi.

Vertinant pagal kiekius, daugiausiai smėlio audros kasmet pagrobia iš Palangos paplūdimių.

Kuršių nerijos krantų ardymas yra ne toks intensyvus. Per pastaruosius aštuonerius metus užfiksuoti labiau ardomi krantai ties Preila, Pervalka ir Juodkrante.

Ties Alksnyne ir Smiltyne krantas didėjo. Tam įtakos turi toli į jūrą „iškišti“ Klaipėdos uosto vartai.

Manoma, kad per 2014–2021 m. ties Kuršių nerijos krantais susikaupė per 970 tūkst. kubinių metrų grunto.

Aplinkos ministerija išanalizavo pokyčius Baltijos jūros pakrantėse dėl audrų. Daroma išvada, kad apsaugant Kuršių nerijos krantus efektyvios buvo ir kopagūbrio apsaugos priemonės.

Kita nuostata tokia, kad Baltijos jūros pakrantės efektyviau saugotos ten, kur jos yra paskelbtos kaip saugomos Kuršių nerijos nacionalinio parko, Pajūrio regioninio parko ir Būtingės geomorfologinio draustinio teritorijose.

Iš 89,52 km Lietuvos pajūrio pakrantės saugomose teritorijose yra 65,3 km arba apie 72 proc. viso Lietuvos pajūrio.

Kasmet pajūrio krantams tvarkyti būtų numatoma per 130 tūkst. eurų. Konkreti suma gali priklausyti ir nuo audrų intensyvumo.

Ir toliau į jūrą pils smėlį

Šiomis dienomis Aplinkos ministerija parengė naują 2023–2032 m. pajūrio juostos tvarkymo programą. Pagal ją, kasmet pajūrio krantams tvarkyti būtų numatoma per 130 tūkst. eurų. Konkreti suma gali priklausyti ir nuo audrų intensyvumo.

Pajūrio juostoje numatyti panašūs darbai, kokie vyko iki šiol. Planuojamas intensyvesnis kopagūbrio ir kopų tvirtinimas žabtvorėmis ir šakomis.

Daugiau dėmesio krantų apsaugai planuojama skirti ties tomis vietomis, kur yra paplūdimiai, nes žmonės nepaiso tvarkos ir lipa per kopas. Ten, kur yra mėgstamos žmonių vaikščiojimo vietos, numatoma įrengti daugiau medinių takų ir laiptų.

Išliks ir žmonių ne itin palankiai vertintos, bet, valdžios atstovų nuomone, pasiteisinusios priekrantės papildymo iš uosto išsiurbtu švariu smėliu programos.

Aplinkos apsaugos institucijos planuoja atlikti Baltijos jūros krantų tyrimus, kad būtų nustatyta, į kokias konkrečias vietas tikslingiausia pilti smėlį.

Viena vieta jau tiksliai žinoma. Numatyta periodiškai pildyti smėliu 2022 m. supiltą povandeninį pylimą ties Pirmosios Melnragės paplūdimiu. Šis 700–750 m ilgio pylimas yra 2–3,5 m gylyje. Jis supiltas imant iš Klaipėdos uosto kanalo švarų smėlį. Valant smėliu užneštą uosto laivybos kanalą ir būtų „maitinamas“ povandeninis pylimas.

Veiksmas: 2022 m. pajūryje ties Melnrage supiltas paplūdimius turintis „maitinti“ povandeninis šlaitas. V. Matučio nuotr.

Daugės tvorelių iš žabų

Prioritetiniais pajūrio ruožais, kur Baltijos jūros Lietuvos krantus ypač būtina saugoti, yra laikomas visas Kuršių nerijos ruožas, taip pat zonos ties Klaipėda, Palanga, Šventąja, Pajūrio regioninio parko dalis.

2023–2032 m. pajūrio juostos tvarkymo programoje numatytos ir konkrečios priemonės kiekvienoje prioritetinėje zonoje. Tarkim, pajūryje ties Klaipėda numatyta kasmet atnaujinti laiptus ir takus, nutiesti penkis naujus takus, kasmet šakų klojiniais padengti maždaug po 10 tūkst. kv. m plotą, kasmet supinti iki 900 m ilgio kranto ruožo žabų tvorelių tam, kad būtų sulaikomas smėlio išplovimas.

Dar didesni kasmetinio tvarkymo mastai Baltijos Kuršių nerijos pakrantėje. Čia kasmet numatyta nupinti ne mažiau kaip po 2 km žabų tvorelių, pakloti 40–60 tūkst. kv. m šakų klojinių priklausomai nuo jūros lygio kaitos ir audrų intensyvumo.

Kita nuostata – ypač būtina saugoti žemesnes pakrantės vietas, kad įsiaudrinusi jūra „neperliptų“ per nupustytus kopagūbrius ir neįsilietų į žemyno dalis. Tokia tendencija ateityje galima ir todėl, kad bendras pasaulinio vandenyno lygis dėl klimato kaitos turi tendenciją kilti. Jau egzistuoja schemos ir brėžiniai, kur Baltijos jūra ateityje galėtų pasiglemžti didesnę dalį pajūrio žemumų.