Šokiai su nakvyne?
V. Lekstutis Žemaitis socialiniame tinkle pranešė, kad diskoteka vyks Rietave, gruodžio 6 d., šeštadienį.
Skelbime užsiminta, kad atvažiavusiesiems iš toliau yra galimybė netoliese net ir pernakvoti.
Diskotekoje esą lauks daug lietuviškų hitų. Vaišių turėtų atsinešti patys vakarėlio dalyviai ir pataria apsieiti be alkoholio.
Dalyviai kviečiami pasipuošti 1990-aisiais vyravusios mados atributais.
Paaiškėjo, kad renginys vyks Rietavo savivaldybės biudžetinės įstaigos „Veiklus Rietavas“ patalpose.
Įstaigos vadovas Justas Kirstukas tikino, kad patalpas nuomoja V. Lekstučio Žemaičio žmona.
„Nuomos sutartis buvo sudaryta anksčiau, mes ją perėmėme dar iš anksčiau. Iš pradžių renginių nebūdavo, bet dabar vyksta vakaronės. Mūsų žiniomis, politikavimo ten nėra. Uždrausti pasisėdėjimo negalime“, – kalbėjo įstaigos direktorius.
Diskoteką žadama rengti buvusios kolegijos patalpose, vienoje didesnių klasių.
„Aktų sale jie nesinaudoja, jie renkasi klasėje. Aktų salėje vyksta kiti renginiai“, – patikino J. Kirstukas.
Jis pripažino, kad žino kontekstą, kuriame buvo minima V. Lekstučio Žemaičio pavardė.
„Tačiau aš, kaip įstaigos vadovas, privalau domėtis, kas ten vyksta. Viskas pasibaigtų tą pačią dieną, jei mus pasiektų žinios, kad ten politikuojama. Rietavas – mažas miestas, greitai sužinoma, kas vyksta. Mes nenorime turėti nieko bendro su politiniais dalykais“, – kalbėjo J. Kirstukas.
Anksčiau vakarėlių metu J. Kirstukas plakatų su V. Lekstučio Žemaičio veidu tikino nebuvo matęs.
„Taip, dabar atsirado asmens, anksčiau teisto už tam tikrus dalykus, veidas plakate. Dabar tai jau diskusijos reikalas. Tačiau aš asmeniškai jo nesu net matęs mūsų patalpose“, – tikino J. Kirstukas.
Meras: „Labai nemalonu“
V. Lekstutis Žemaitis diskoteką organizuoja tą pačią dieną, kai vyks Rietavo eglutės įžiebimas.
Rietavo meras Antanas Černeckis, išgirdęs apie V. Lekstučio diskoteką, nustebo ir tikino nieko nežinąs apie tai.
„Nesupratau, o kur ta diskoteka bus? Pirmą kartą apie tai girdžiu. Jis man nėra didelis draugas. Uždavėte galvosūkį“, – svarstė meras.
A. Černeckiui nepatiko, kad miestelio pagrindinio kalėdinio renginio dieną dar vyks kažkokios keistos diskotekos.
Jis prisiminė, kad prieš kelerius metus jau turėjo nemalonumų dėl V. Lekstučio Žemaičio iniciatyvų.
„Mano pavardė jau yra skambėjusi ir ne pačioje geriausioje šviesoje. Vežiojosi V. Lekstutis tą atlikėją, Mindaugą Jonušą, filmavo. Ieškojo būdų, kaip atrasti kokią vietelę ir įkąsti. Tą Minedą statė it klouno vietoje. Labai nemalonu buvo“, – prisiminė Rietavo meras.
Auklėjo už klausimus
Po pokalbių su Rietavo meru A. Černeckiu ir biudžetinės įstaigos vadovu J. Kirstuku redakcija sulaukė skubaus V. Lekstučio Žemaičio skambučio, dar net nespėjus žurnalistams su juo susisiekti.
Vyriškis liejo nepasitenkinimą, kad dienraštis domisi jo veikla, auklėjo už klausimus, kurie buvo užduodami net ne jam, o kitiems asmenims.
Vyras jau pirmuose sakiniuose pareiškė, kad Rusijos pokalbyje nereikia minėti.
Klausiamas, kokį renginį organizuoja, kuo derėtų apsivilkti ateinant į diskoteką, V. Lekstučio Žemaičio tonas bylojo apie įtampą.
„Apsirengti reikėtų 90-ųjų laikų rūbais. Taip, toks megztinis, kokį dėviu plakate, buvo labai populiarus. Bet žiūrėkite, jūs skambinėjate kitiems ir nesąmones šnekate“, – vis tiek pratrūko V. Lekstutis.
Didžėjaus žurnalistai klausė, kokį muzikos takelį jis parinko šeštadienio vakarui.
„Rusiškos muzikos ten nėra. Kad jums nesivaidentų ir nerašytumėte. Bus lietuviškos ir užsienietiškos muzikos. Ten nėra politikos“, – liejosi V. Lekstutis Žemaitis.
Nori šokti ir dainuoti
Žurnalistai paklausė didžėjaus, ko taip supyko?
„Kad jūs paskambinate viešosios įstaigos „Veiklus Rietavas“ direktoriui ir moralizuojate. Ką, aš negaliu gyventi? Ką, aš negaliu šokti? Neturiu teisės dainuoti?“ – pasipiktinimą liejo V. Lekstutis Žemaitis.
Ką, aš negaliu šokti?
Jis žada savaitgalį diskotekoje užleisti grupių „Snap“, „Too and limited“ dainų, dar žadėjo atsinešti ir grupės „Karališka erdvė“ rinkinį.
Vyras negalėjo atlyžti ir susivaldyti net klausinėjamas apie muziką. Pakalbėjęs apie tai, kaip mėgsta šokti ir dainuoti, galiausiai puolė auklėti žurnalistus.
„Taip kad, tamsta, jei prirašysi kokių savo kliedesių apie Rusiją...“ – sakinio žmogus nebaigė ir ėmė tardyti, kodėl žurnalistai uždavinėjo klausimus kitiems asmenims.
„Jūs man labai panaši į nacistę. Jūs užsiiminėjate terorizmu. Jūs spaudimą darote“, – vis pyko V. Lekstutis Žemaitis.
Jis net ėmė tvirtinti, kad žurnalistai jį persekioja, nors su šiuo piliečiu dienraščio „Klaipėda“ žurnalistams teko susitikti tik teisme prieš devynerius metus.
Nenori prisiminti teistumo
„Tai parašysite, kad V. Lekstutis teistas? O parašysite, kad teistumas pasibaigęs? O būtinai to reikia? Mėgaujatės? Jaučiate malonumą? Ne, aš neauklėju, aš klausiu?“ – vis neatlyžo V. Lekstutis Žemaitis.
Vyras teisiamųjų suole atsidūrė po dienraščio klausimų Klaipėdos apygardos prokuratūrai.
Žurnalistams nuostabą sukėlė V. Lekstučio Žemaičio pasisakymai socialiniame tinkle.
Teisėsauga šio veikėjo veiklos tyrimo iš pagrindų ėmėsi po dienraščio „Klaipėda“ publikacijos „Po kratų – dar viena byla“ (2015 11 06).
Prokurorų dėmesį patraukė vyro pasisakymai. Jis teigė, kad karas su Rusija yra neišvengiamas ir tai esą geriausia „priemonė sunormalizuoti žmogaus norus ir pasaulėžiūrą“.
V. Lekstučiui Žemaičiui buvo iškelta byla už viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams. Vyras sovietų trėmimus pavadino „išvežimu į gryną orą prasivėdinimui“.
Viešosios įstaigos „Būkime vieningi“ socialinio tinklo paskyroje paskelbti pasisakymai, teismo manymu, vertintini kaip viešas pritarimas prieš Lietuvą vykdytai Tarybų Sąjungos agresijai ir prieš Lietuvos gyventojus įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui.
Teismo manymu, tokie pareiškimai neigia nusikaltimus žmogiškumui ir šiurkščiai menkina nukentėjusiuosius nuo sovietų represijų.
Pripažino kaltu
V. Lekstučiui iš pradžių buvo skirtas laisvės apribojimas metams, jam buvo nurodyta neatlygintinai dirbti 100 valandų šešis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.
Bylą išnagrinėjus Aukščiausiajam Teismui, bausmė ne daug kuo skyrėsi.
Vyras buvo įpareigotas 11 mėnesių be jį prižiūrinčių policijos pareigūnų žinios nekeisti gyvenamosios vietos, taip pat per šešis mėnesius jis turėjo dirbti 100 valandų visuomenei naudingo darbo sveikatos priežiūros, globos, rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.
Asmuo pripažintas kaltu dėl viešo niekinimo ir neapykantos skatinimo žmonių grupei.
Teismas nuteistojo veiksmus, viešai pasisakant ir paskelbiant pranešimus, pritariančius Tarybų Sąjungos įvykdytai agresijai prieš Lietuvos valstybę, propaguojančius palankų požiūrį į Lietuvos okupaciją, panaudojant kitos valstybės karinę jėgą ir priešiškumą esamai Lietuvos santvarkai ir valdžiai bei Sąjūdžio dalyviams, vertino ne kaip jo išsakytą subjektyvią nuomonę, bet kaip tyčia viešai visuomenei skleidžiamą Lietuvos valstybės piliečių neva siekiamos agresijos propagandą.
Teismo nutartyje buvo pažymėta, kad taip veikdamas V. Lekstutis Žemaitis peržengė leistinas kritikos, politinės diskusijos ir saviraiškos ribas, užgauliu ir įžeidžiančiu būdu viešai pritardamas Tarybų Sąjungos įvykdytai agresijai prieš Lietuvą.
V. Lekstučiui Žemaičiui iš tiesų teistumas dėl šios bylos yra išnykęs, tačiau vyras per tą laiką buvo ne kartą papuolęs į teisėsaugos akiratį.
VSD akiratyje
2016 m. Valstybės saugumo departamentas (VSD) V. Lekstučio Žemaičio koordinuojamą sambūrį „Būkime vieningi“ įvardijo palankiu Rusijai.
Teismams yra tekę nagrinėti ir kitas bylas, kuriose minėta V. Lekstučio pavardė.
Viešoji įstaiga „Būkime vieningi“ jau išregistruota ir yra likviduojama.
Tačiau V. Lekstutis Žemaitis su žmona yra dalininkai kitos viešosios įstaigos – „Mūsų TV“.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. spalį galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė įstaigos „Mūsų TV“ skundą dėl baudos skyrimo.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) už dezinformacijos skleidimą įstaigai „Mūsų TV“ buvo skyrusi 2,2 tūkst. eurų baudą.
Skleidė dezinformaciją
Teismas taip pat pabrėžė, kad LRTK savo sprendime pagrįstai konstatavo, kad „Mūsų TV“ skleidė ne tikrovės neatitinkančią informaciją, o dezinformaciją.
Anot komisijos, paskelbtuose reportažuose jų dalyviai siekė formuoti palankią nuomonę Rusijos ir Baltarusijos vykdomos užsienio politikos atžvilgiu, diskredituojant Lietuvos valdžios institucijas, jų teisėtumą, nepriklausomumą ir demokratiškumą.
Taip pat buvo šališkai atsiliepiama apie įvykius Donecke ir Luhanske, iš esmės kvestionuojant Ukrainos suverenitetą ir jos teritorinį vientisumą, pateisinant Rusijos karinę agresiją minėtose srityse.
Pasak LRTK pranešimo, buvo siekiama žiūrovams sudaryti įspūdį, jog kariniame konflikte su Rusija Ukraina yra agresorė, kuri kryptingai naudoja karinius veiksmus prieš civilius gyventojus. Reportažuose ryškus Rusijoje naudojamas informacinis naratyvas, esą valdžią Ukrainoje yra perėmę fašistai, naciai.
(be temos)