Ligoninės bankrutuoja ar siekia pasipelnyti? Tokių abejonių pacientams kelia prašymai patiems nusipirkti ne tik medicinines priemones operacijai, bet ir chalatus gydytojams.

Nepirksi - neoperuosiu

Žmonės jau įprato, kad pokalbis su gydytoju apie būsimą operaciją prasideda nuo sąrašo su būtinais vaistais ir reikmenimis.

Galvos auglio sukeltus skausmus kenčianti D.V. panoro, jog uostamiestyje būtų išplatintas viešas prašymas paaukoti pinigų operacijai.

49 metų pacientei Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Veido ir žandikaulių skyriaus gydytojas minėjo, kad auglys didelis, ir vaistų reikės nemažai.

Nuo vaikystės neįgali moteris, gyvenanti su panašaus likimo vyru, verčiasi iš 560 litų neįgalumo pensijos. Ji užsiminė gydytojui neturinti pinigų. Šis pasiūlė nesioperuoti.

"Bet aš mirsiu iš skausmo! Visą dieną galiu gulėti tik lovoje, užsidėjusi rankšluostį ant galvos. Mane pykina, vemiu. Kiekvieną vakarą leidžiami stiprūs nuskausminamieji", - apie staiga atsiradusio auglio sukeltas kančias pasakojo moteris.

Gydytojas pasiteisino norįs padėti, tačiau esą būtina nusipirkti nors minimalias priemones - ligoninei katastrofiškai sumažintas finansavimas.

Prireikus skubios ginekologinės operacijos, toje pačioje ligoninėje kita moteris apstulbo sąraše aptikusi ir elementarius vaistus nuo skausmo.

Pasiūlė brangiausią variantą

Prieš planinę kojos sąnario protezavimo operaciją slaugytoja 70 metų pacientui A.P. nieko nepaaiškinusi liepė pasirašyti.

Paskui klaipėdiečiui ji įteikė lapelį su būtinu priemonių sąrašu, vadinamuoju operacijos komplektu. Pacientą nustebino primygtinis prašymas komplektą įsigyti būtent ligoninės vaistinėje - kitur esą jų nėra.

Už jį ligonis sumokėjo per 650 litų. Tačiau kasos kvitą iš vaistininkės teko išsireikalauti.

Vyras nustebo, kai ilgame būtinų priemonių sąraše aptiko ir įrašus apie du gydytojų chalatus, medicininius pleistrus.

Slaugytoja nurodė įsigyti ir brangiausią operacinį komplektą. Nors jį buvo galima nusipirkti už perpus mažesnę kainą.

"Palatoje gulėjome keturiese. Visi turėjome pirktis tuos komplektus be jokių paaiškinimų. Kai kurie vyrai tam skolinosi pinigų. Vėliau ligoniai kalbėjo, kad tuos komplektus gydytojai grąžina atgal į vaistinę, o pinigus pasiima", - palatos pokalbių temų neslėpė vyriškis.

Išleistas namo klaipėdietis kreipėsi į Teritorinę ligonių kasą. Tačiau sužinojo, kad atgauti sumokėtų pinigų negali - pasirašydamas patvirtino sutinkąs pats nusipirkti nurodytus reikmenis.

Gali ar privalo primokėti?

"Nors politikai dėsto, jog už nieką mokėti nereikia, situacija yra kitokia. Kai vietoje vieno lito už paslaugą sumokama 70 centų, apmokėjimas gula ant ligonių pečių", - apgailestavo KUL vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.

Jis pabrėžė, kad dėl sumažinto ligoninių finansavimo pacientui gali tekti primokėti. Tačiau ne visada tai yra privaloma.

Pagal pernai apibendrintas pacientų užpildytas anketas išaiškėjo, kad už gydymą primokėjo tik trečdalis. O tai esą nėra daug.

Vadovas minėjo, kad minimalius operacijai reikalingus reikmenis ligoninė turi. Tad kodėl reikia nusipirkti net elementarius vaistus nuo skausmo?

V.Janušonis spėjo, kad paciento pagrindinei ligai gydyti šių vaistų gal net nereikėjo. Primokėti prašoma, jei ligoniui kartu su pagrindine diagnoze gydomos ir gretutinės ligos.

Vyriausiasis gydytojas pripažino visoje Lietuvoje egzistuojančią priemokų problemą. Jis tikisi, kad dabartinę keblią situaciją išspręstų dabar Vyriausybės lygiu svarstoma galimybė viešai ir aiškiai nurodyti, už kokias gydymo paslaugas pacientams reikėtų mokėti patiems.

Atseikėja už visą gydymą

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (TLK) skundų dėl pačių ligonių perkamų reikmenų sulaukia iš visų uostamiesčio ligoninių. Pastaruoju metu skundų padaugėjo.

TLK Kontrolės ir ekspertizės skyriaus vedėjas Saulius Dabravalskis pastebi, kad dažniausiai žmonės priversti pirkti operacinius paketus. Jų kainos svyruoja nuo 200 iki 700 litų.

" Operacinių paketų sudėtyje yra lašelinės, chalatai, kiti smulkūs dalykai, kurių ligoninės tikrai turi", - sakė TLK atstovas.

Daugiausia skundų gauta dėl sąnarių protezavimo operacijų, o antroje vietoje - terapinio pobūdžio nusiskundimai.

Pernai nemažai skundų TLK sulaukdavo dėl pačių pacientų perkamų akių lęšiukų, kainuojančių apie tūkstantį litų. Šiemet TLK jų nupirko centralizuotai.

"Už kiekvieną operaciją ligoninėms sumokame. Kuo sudėtingesnė operacija, tuo didesnis įkainis. Bet išeina taip, kad pacientas sumoka už visą gydymą", - aiškino S.Dabravalskis.

Pacientai bijo medikų

Tačiau ne visi pacientai išdrįsta raštu skųstis. Tokių skundų būna vos du per mėnesį.

"Žmonių baimė - natūrali psichologinė būsena, - teigė TLK skyriaus vedėjas. - Jie teisinasi, kad gydytojas ne taip pažiūrės, ne taip ką nors padarys."

Dažniausiai suteikę žodinę informaciją pacientai daugiau į TLK nesikreipia. Tačiau kai kuriems pavyksta susigrąžinti sumokėtus pinigus.

Papildyta

Jonas Sąlyga, Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas

Priemokų problemą tikrai išspręstų savanoriškas sveikatos draudimas. Nors apie jį kalbama nuo 1997-ųjų, bet realiai jis neveikia. Valstybė negali finansuoti visų gydymo išlaidų. Be to, gydymo paslaugų finansavimas nuolat mažinamas. Norėtume neskriausti pacientų, bet dabar Ligonių kasos  kompensuoja tik apie 65 proc. mūsų išalidų. Savanoriškas sveikatos draudimas padengtų likusias ligoninės išlaidas.