- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rytinės Baltijos uostuose vyksta arši konkurencija, kuri skatina pertvarkyti uostus ir kainuoja šimtus milijonų eurų.
Be plano strigs darbai
Šiuo metu daugelyje rytinės Baltijos uostų vyksta arba yra planuojamas jų gilinimas, molų pertvarkymas, krantinių atnaujinimas ar naujų terminalų įrengimas.
Ne išimtis ir Klaipėdos uostas. Čia kitais metais planuojama pradėti ne tik tvarkyti molus, bet ir tvirtinti Kuršių nerijos krantą, gilinti uosto laivybos kanalą iki didžiausio 17–17,5 m gylio.
Nuo 2013 iki 2018 m. į Klaipėdos uostą buvo investuota per 215 mln. eurų, o iki 2022 m., įskaitant ir šiuos metus, ketinama investuoti apie 470 mln. eurų.
Didžiausios pinigų sumos kaip tik numatytos gilinimui ir molams tvarkyti.
Šiuo metu Vyriausybei yra pateiktas tvirtinti Klaipėdos uosto bendrasis planas. Nesant tokio plano dalis uosto vystymo darbų jau dabar stringa. Naujasis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius teigė, jog sieks, kad planas būtų patvirtintas ir būtų užtikrintas Klaipėdos uosto konkurencingumas.
„Jeigu stovėsime vietoje, neinvestuosime, nežiūrėsime toliaregiškai, uostas gali prarasti pozicijas tarptautinėse rinkose“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas.
Jeigu stovėsime vietoje, neinvestuosime, nežiūrėsime toliaregiškai, uostas gali prarasti pozicijas tarptautinėse rinkose.
Rekonstrukcija Ventspilyje pigesnė
Apie pradėtus vykdyti svarbius pertvarkymo darbus neseniai paskelbė vienas iš pagrindinių Klaipėdos konkurentų – Ventspilio uostas.
Jame rekonstruojamas beveik dviejų kilometrų ilgio šiaurinis molas. Jo rekonstrukciją planuojama baigti iki 2020 m. Ji kainuos apie 13 mln. eurų. Stiprinama molo konstrukcija, dedami nauji tetrapodai, bus naikinamas molo kelias.
Pernai buvo rekonstruotas Ventspilio uosto pietinis molas.
Abiem molams rekonstruoti dalis pinigų buvo skirta iš ES fondų. Bendra Ventspilio molų rekonstrukcijos kaina – apie 18 mln. eurų. Iš jų 13 mln. eurų skirta iš ES paramos.
Ventspilio uosto molai statyti daugiau nei prieš 100 metų. Paskutinį kartą jie buvo remontuoti prieš 40 metų.
Skirtingai nei Klaipėdoje, Ventspilio uosto nereikia gilinti iki 17 m, nes čia toks gylis jau yra. Taip pat nereikia įrengti papildomų molų stiprinimo sienelių. Todėl molų rekonstrukcija Ventspilyje kainuos pigiau nei Klaipėdoje.
Ventspilio uostas yra paskelbęs apie maždaug 100 ha naujos teritorijos įsisavinimą prie jūros tarp dabartinio uosto ir naftos talpyklų. Šis uostas kviečia investuoti ir į 700 ha laisvosios uosto zonos teritoriją. Pranešta, kad šioje zonoje statomos žuvų pašarų ir elektroninių gaminių gamyklos.
Orientyras – baltarusiški kroviniai
Didžiausias Klaipėdos uosto konkurentas regione yra Rygos uostas. Jis pernai baigė giliavandenių krantinių statybas Krivų saloje. Tai buvo didžiausias Rygos uosto projektas po Latvijos nepriklausomybės atkūrimo. Iš Rygos senamiesčio į Krivų salą iškelta anglių krova.
Rygos uostas pertvarkys buvusią senamiesčio anglių terminalo teritoriją. Ketinama plėsti keleivinių keltų, kruizinės laivybos infrastruktūrą.
Rekonstruoti ir Rygos uosto molai, statyti dar XIXa. Šiemet iki rugsėjo Rygos uoste baigtas molų betonavimas, pakeista dalis plokščių, sutvirtintas molų pagrindas.
Rygos uoste patvirtinta nauja 2019 – 2028 m. pertvarkymo programa. Bus siekiama pritraukti į uostą naujų krovinių. Investuotojai skatinami kurti naujas gamybos įmones, logistikos centrus. Rygos uostas itin aktyviai pasirašinėja įvairias ketinimų ir bendradarbiavimo sutartis su galimais klientais iš Baltarusijos, siūlo paslaugas ir teritorijas uoste Kinijos, Kazachstano verslui. Rygos uostas rengiasi nuvilioti dalį krovinių iš Baltarusijos, kurie kraunami Klaipėdos uoste.
Rygos uostas rengiasi nuvilioti dalį krovinių iš Baltarusijos, kurie kraunami Klaipėdos uoste.
Nuo 2009 iki 2017 m. Rygoje į uosto vystymą investuota 272 mln. eurų. Iš jų į Krivų salos projektą 136,5 mln. eurų. 64 mln. eurų buvo investuota į laivybos kanalo tobulinimą
Nuo 2019 iki 2028 m. planuojama apie 250 mln. eurų investicijų. Iš jų apie 60 mln. eurų į gilinimą ir laivybos kanalo tobulinimą, 50 mln. eurų į naujų krantinių statybą, po 40 mln. eurų į naujų dambų įrengimą uosto viduje bei logistikos centrų plėtrą, 25 mln. eurų į uosto geležinkelius, po 10 mln. eurų skirti uosto keliams tvarkyti, naujoms laivų energetinėms sistemoms įrengti.
Rygos uosto strategijoje numatoma, kad ji visiškai neteks Rusijos krovinių. Nepaisant to, pagal optimistiškiausią scenarijų, Rygos uosto krova nuo 34 mln. tonų 2017 m. turėtų išaugti iki 47 mln. tonų 2028 m. Augimas siejamas su Baltarusijos kroviniais, kuriuos, tikimasi, pavyks pritraukti konkuruojant su Lietuvos ir Lenkijos uostais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Eglutės žaisliukai – gyvenimo atspindys: kokias istorijas jie pasakoja?
Žiemos sode pastatyta Kalėdų eglutė antrus metus gaivina primirštą, bet prieš šimtmetį gyvavusią tradiciją. Mat grafai Tiškevičiai savo Kretingos rezidencijos Kalėdų eglę visuomet puošdavo Žiemos sode. Po ja dova...
-
Be jų neįsivaizduojamos Kalėdos, o toks čempionatas – vienintelis pasaulyje?2
Kretingoje pakvipo mandarinais. Čia surengtos pirmosios mandarinų valgymo varžybos. ...
-
Kariai sugrįžo namo8
Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariai šiandien, gruodžio 21-ąją, grįžo iš penkis mėnesius trukusios NATO vykdomos tarptautinės operacijos „Brilliant Shield“ (liet. „Briliantinis skydas“). Džiaugsmingais sveikini...
-
Kariškių užmojai kelia klausimų dėl turizmo5
Kairių poligone kariškių ketinimai įrengti tolimojo šaudymo pratybų poligoną sukėlė klausimų Klaipėdos rajono savivaldybei dėl turizmo infrastruktūros plėtros. ...
-
„Grigeo Klaipėda“ Kuršių marių taršos byloje bus apklausiami užsienio specialistai
Artimiausiuose bendrovės „Grigeo Klaipėda“ Kuršių marių taršos bylos posėdžiuose bus apklausiami specialistai iš užsienio, penktadienį pranešė Šiaulių apygardos teismas. ...
-
Kalėdos bus be sniego
Šių metų Kalėdas švęsime be sniego. Anot sinoptikų, orai per šventines dienas anaiptol neprimins žiemos. Laikysis teigiama oro temperatūra, protarpiais palis, labiau vėjuota bus tik šį savaitgalį. Šventinėmis dieno...
-
Vakarų laivų gamyklos direktorius šventinėje skuboje linki neišbarstyti to, kas svarbiausia
Šventinėje skuboje neišbarstykime to, kas svarbiausia: te artėjančios šv. Kalėdos brangių žmonių artumu užpildo visas širdies kerteles. Stabtelėjimas metų sandūroje tebūna prasmingas ir įkvepiantis, belaukiant, kol atsi...
-
„Klaipėdos vandens“ direktorius: iššūkių būta įvairių
Vakar vykusiame susitikime įmonės „Klaipėdos vanduo“ atstovai žurnalistams atskleidė, su kokiais iššūkiais šiemet teko susidurti ir kokie pokyčiai laukia kitąmet. ...
-
Vietoj namų šurmulio – linksmybės restorane10
Klaipėdoje keičiasi švenčių tradicijos – vis daugiau žmonių Kūčių vakarienės patiekalus užsisako iš mėgstamų kavinių, o Kalėdas ir Naujuosius mieliau švenčia restoranuose. Tuomet nereikia rūpintis svečių priėmimu,...
-
Šventinė nuotaika kasmet vis ryškesnė: klaipėdiečiai miestą puošia patys
Klaipėdiečiai nelaukia, kol kas nors kitas papuoš jų aplinką – šventinės puošmenos mieste atsiranda gyventojų ir čia veikiančių įmonių ir įstaigų pastangomis. Žmones vienijantis siekis, kad tamsiausias metų laikas mies...