Birios trąšos, konteineriai ir metalo rūda lėmė, kad Klaipėdos uostas kovą pasiekė palyginti didelę 3,2 mln. mėnesio krovą. Tai padėjo pakelti virš plano ir Klaipėdos uosto finansinius rodiklius.

Kas pakeis naftos produktus?

Kovą Klaipėdos uostas galėjo pasiekti ir visų laikų geriausio mėnesio krovą. Taip ir būtų, jei ne daugiau nei per pusę sumenkusi naftos produktų krova.

Uosto direkcijos vadovai nenoriai komentuoja, kas vyksta naftos produktų krovos versle. Esą tai ne jų, o "Klaipėdos naftos" bendrovės reikalas. Tačiau įvairiuose posėdžiuose uoste, kurie vyko be žiniasklaidos, ta tema nuolat iškeliama.

"Jau dvejus metus iš eilės naftos produktų krova Klaipėdos uoste mažėja. Tai yra rimtas signalas. Apie tai kalbėjausi su energetikos ministru. Prarandant naftos produktus, reikia mąstyti apie alternatyvius krovinius", –teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Nuostolius dėl prarastų naftos produktų patiria ir "Lietuvos geležinkelių" bendrovė. Problema tiek aktuali, kad apie ją prabilo ir Seimo nariai.

Viena priežasčių, kodėl šiemet naftos produktų krova yra 50,4 proc. mažesnė nei pernai yra tai, kad gerokai mažiau naftos apdoroja Mažeikiuose esanti lenkų kompanija "Orlen Lietuva".

"Naftos gamykla perdirba beveik 40 proc. mažiau naftos nei pernai. Tai iliustruoja ir naftos importo kritimas 37 proc. Būtingės naftos terminale. Dėl pabrangusios žaliavos gamykla dirba mažesniu apkrovimu, produktus gamina daugiausiai vidaus rinkai, nes eksportuoti produktus nebeapsimoka", – teigė Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

Kita priežastis – Klaipėdos uoste mažėjantis tranzitinių naftos produktų kiekis.

Pasirengę didesnei krovai

Naftos produktų tranzitas su pablogėjusiais santykiais tarp Lietuvos ir Rusijos niekaip nesiejamas.

Dėl tų santykių pablogėjimo įžvelgiama tik 48,7 proc. kovą sumažėjusi šaldytų produktų krova.

"Dėl sankcijų Rusijai reikėtų mažiau politikuoti. Premjeras įvardijo, kad tai yra techniniai klausimai. Į kiekvieną mažėjimą žiūrime negatyviai, bet burbulo dėl to nepučiame", – tvirtino A.Vaitkus.

A.Drungilas pripažino, kad ryškus šaldytų produktų sumažėjimas yra skaudus įmonėms, kurios krauna tuos produktus. Jos investavo nemažas lėšas į šaldytuvus, sandėlių statybas. Bendrai uoste šaldytų produktų krovos dalis yra nežymi. Ji sudaro mažiau nei vieną procentą nuo bendros krovos. Bendras beveik per 12 tūkst. tonų šaldytų produktų kritimas kovą bendrai uosto krovai įtakos beveik neturėjo.

Tačiau A.Vaitkus mano, kad uoste privaloma skaičiuoti kiekvieną prarastą kilogramą, nes iš to susidaro tonos, iš jų – dešimtys tonų.

Uosto direkcija įvertino visus kovo mėnesio praradimus. Prarasta 551 tūkst. tonų naftos produktų ir 116 tūkst. tonų kitų produktų. Pridėjus juos prie kovą krautų 3,23 mln. tonų, susidarytų net 3,9 mln. tonų. Iki šiol didžiausia mėnesio krova buvo 3,3 mln. tonų – 2011 metų spalį.

Šiuos skaičius pateikiame ne šiaip sau. Jie iliustruoja tai, kad be jokių papildomų pastangų jau šiandien Klaipėdos uostas per metus galėtų krauti 46,8 mln. tonų, jei taip lengvai nebūtų praradęs naftos produktų ir tokių mažesnių krovinių, kaip metalo laužas, durpės, tų pačių šaldytų produktų, medienos, metalo konstrukcijų.

Pajamų kritimo nebuvo

Net ir prarasdamas dalį krovinių, dėl konteinerių ir trąšų krovos augimo uostas vis tiek išsilaiko. Tiesa, per I ketvirtį bendra krova menko 7,5 proc. arba 700 tūkst. tonų. Bet atsilikimą planuojama likviduoti, nes pernai antroji metų pusė buvo blogesnė nei pradžia.

A.Drungilas prognozavo, kad jau balandį atsilikimas nuo praėjusių metų grafiko turėtų gerokai aptirpti. Bendra metinė krova šiemet prognozuojama kiek didesnė nei pernai.

Šiemet neblogai Klaipėdos uostas atrodo pagal finansinius rezultatus. Uosto direkcijos finansų direktorius Martynas Armonaitis minėjo, kad per I ketvirtį surinkta 34,54 mln. litų pajamų. Tai yra pats geriausias ketvirtis per pastaruosius 12 mėnesių. Uosto rinkliavų pajamų planas viršytas vienu procentu, žemės nuomos pajamų gauta net 13 proc. daugiau nei pernai I ketvirtį. Iš viso iš žemės nuomos šiemet gauta 5 mln. 941 tūkst. litų. Pajamos didėjo dėl nuolat vystomos uosto infrastruktūros.

Uosto direkcija, anot M.Armonaičio, beveik neturi skolininkų tiek už rinkliavas, tiek už žemės nuomą.
Tiesa, tebevyksta ginčas dėl 600 tūkst. litų žemės nuomos mokesčio sumos su "Klaipėdos hidrotechnikos" bendrove.