Plūsta jūrų turistai
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje svarstoma statyti dar vieną kruizinio terminalo krantinę. Ji būtų skirta priimti dideliems kruiziniams laivams. Dešinėje Danės upės pusėje būtų suformuota iki 330 metrų ilgio nauja kruizinių laivų krantinė.
Šiuo metu Klaipėdoje yra 2003 metais pastatytas kruizinių laivų terminalas. Jo bendras ilgis, kur galima švartuoti kruizinius laivus, yra 350 metrų. Ši krantinė gali priimti vieną didelį kruizinį laivą iki 330 metrų ilgio ir 45 metrų pločio su 8,6 metrų grimzle arba du mažesnius iki 150 metrų ilgio.
„Kruizinė laivyba yra dinamiškai auganti verslo šaka. Kaip ir visose srityse čia laivai sparčiai didėja. Šiemet per pirmus mėnesius Klaipėdos mieste jau priėmėme 11 kruizinių laivų, 6 laivais daugiau nei pernai. Keleivių buvo virš 14 tūkstančių - net 20 proc. daugiau nei pernai“, - tikino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.
Bendrai Baltijos jūros regione kruizinis turizmas kasmet auga netgi sparčiau nei kur nors Karibų jūroje. Jūrų turistus į Baltijos jūrą traukia ne tik ne tik labai skirtingos prie jos esančios šalys, miestai, bet ir tai, kad neramiame, terorizmo pripildytame pasaulyje Baltijos jūros regionas išlieka ramus ir saugus.
Dovana miestui
„Poreikis statyti naują kruizinių laivų krantinę didėja. Šiandien Klaipėdos uoste galime pastatyti tik vieną didelį kruizinį laivą. Buvome susitarę, kad kruizinius laivus bus galima priimti ir centriniame Klaipėdos terminale. Bet į jį persikelia visos jūrų keltų linijos. Kai vasarą į Klaipėdos uostą atplaukia daugiau kruizinių laivų ir dar lankosi kariniai NATO laivai, uosto kapitonui kyla galvos skausmas, kur švartuoti visus laivus“, - pastebėjo A.Vaitkus.
Uosto direkcija jau kurį laiką puoselėja pačios siūlytą viziją įrengti naują kruizinių laivų švartavimo krantinę buvusios „Laivitės“ dalyje, vietoje seno pirso.
„Seną pirsą vis tiek reikia pertvarkyti, nes jis yra avarinės būklės. Įrengus prie jo kruizinio laivų terminalo krantinę atsivertų visai kitos buvusios „Laivitės“, o vėliau „Memelio miesto“ vystymo perspektyvos“, - svarstė A.Vaitkus.
Šia idėja jis uždegė ir buvusio „Memelio miesto“ valdytojus - SEB grupės įsteigtą nekilnojamąjį turtą valdančios „Litectus“ kompaniją. Jos užsakymu buvusios „Laivitės“ teritorijos architektūrinę - urbanistinę koncepciją rengia bendrovė „Arches“, o teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentus - bendrovė „Sweco Lietuva“.
Iš šios teritorijos yra tiesioginis išėjimas į Klaipėdos miesto centrą, išvažiavimas į Liepų gatvę, o iš jos į Palangos plentą, Jakų žiedą.
Jei pakankamai sklandžiai vyks Klaipėdos uosto bendrojo plano rengimas ir statybos dokumentų derinimas, Uosto direkcija puoselėja planus, kad nauja krantinė gali būti pradėta statyti apie 2019 metus. Tai būtų uosto dovana miestui, nes iš kruizinės laivybos daugiausiai naudos gauna turizmo agentūros, suvenyrų ir kitų turistams reikalingų daiktų pardavėjai.
Pritrauktų investicijas
Šiuo metu jau parengti buvusios „Laivitės“ arba „Memelio miesto“ dalies pertvarkymo kompiuteriniai projektiniai vaizdai. Tai dar nėra pats projektas - tik vizija, kaip buvusi pramoninė dalis galėtų virsti patrauklia vieta.
Įsikurti šioje dalyje, šalia būsimojo naujo kruizinių laivų terminalo, norėtų ir pati Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
„Tris kartus skaičiavome, kas mums labiau apsimokėtų - rekonstruoti dabartinį seną administracinį pastatą, ar statyti naują. Atsakymas vienareikšmis: investuoti į seną pastatą neracionalu - statyti naują pastatą būtų 30 proc. pigiau. Sklypas mums nekainuotų, nes čia būtų ir mūsų valdoma valstybinės žemės dalis“, - dėstė A.Vaitkus.
Vadinamame „Laivitės“ kauše, šalia kurio ir atsirastų Uosto direkcijos pastatas, įsikurtų ir uosto pagalbiniai laivai. Įrengus pontonines prieplaukas kauše švartuotųsi ir pramoginiai laivai. Dabar jų ten negalima laikyti. Laivus prie krantinių šokdina traukūnas - povandeninės srovės. Įrengus gerokai prailgintą naują krizinių laivų pirsą, to reiškinio nebeliktų.
„Statydami naują kruizinį terminalą, išspręstume 3-4 didžiules problemas. Suformuotume uoste vis labiau reikalingą naują kruizinę krantinę. Išvengtume traukūno kauše, pridengtume nuo traukūno Senąją Smiltynės perkėlos pirsą, kur kartais sudėtinga švartuoti keltus“, - svarstė A.Vaitkus.
Svarbiausiai jau apie dešimtmetį beveik nevystoma senoji „Laivitės“ teritorija taptų patrauklia. Tikėtina, kad kuriantis Uosto direkcija, į tą teritoriją ateitų ir kiti investuotojai, pagrinde jūrinės kompanijos. Buvo siūlymų buvusioje „Laivitės“ teritorijoje kurtis ir Klaipėdos miesto savivaldybei, kuri taip pat turi ketinimų įkurti visas tarnybas viename pastate.
Naujausi komentarai