Dėl kivirčo su tėvais klaipėdiečiui gresia netekti palikimo. Šeimyniniai ginčai persikėlė į teismą, kai sūnus su gimdytojais nepasidalijo bendro kiemo ir šie nusprendė panaikinti dalies namo dovanojimo sutartį. Advokatų teigimu, tai nėra labai retas atvejis, kai tokie konfliktai sprendžiami teismuose.

Gyvenimas kartu apkarto

Klaipėdietis Gintaras (vardas pakeistas – A.D.) nuo paauglystės svajojo pasistatyti namą, kuriame gyventų su tėvais, vėliau ten galėtų kurti ir savo šeimą.

Atkaklumo jam galėtų pavydėti bet kas. Teisme taip ir buvo teigiama, jog Gintaras laisvu nuo mokslų metu mūrijo namą, uždarbiavo kitur, pinigus investuodavo į statybas. Tad natūralu, jog jis vėliau tapo dalies namo savininku. Tėvai jį sūnui oficialiai padovanojo, nes toks sprendimas buvo išties teisingas.

Neaišku, kokia katė perbėgo kelią tarp artimiausių šeimos narių, bet jie atsidūrė teisme.

Tarpusavio santykiai pasiekė tokią ribą, kad abi pusės vieni kitus kaltino fiziniu ir moraliniu smurtu, kliudymu naudotis turtu, siekiu užvaldyti dalį turto ir kitais labai negražiais dalykais.

"Tai jis mane padavė į teismą, nes užsimanė parduoti dalį namo. Pradėjo savo iniciatyvą rodyti, matininkus pasikvietė, kad padalytų sklypą. Kažkas atsitiko su jo sąžine, kai pradėjo daugiau uždirbti, susikalbėti su juo nebeįmanoma. Tai trunka jau beveik metus. Labai viskas sudėtinga", – apgailestavo Gintaro tėvas.

Vyras neslėpė esąs įskaudintas tokio sūnaus elgesio, maža to, jam tai kainavo sveikatą. Tėvo teigimu, sūnus ir privalėjo jam padėti mūryti namą. Todėl jis nesuprantąs, kodėl Gintaras dabar nori sklypo dalies.

Sūnaus nuostata kita. Ją jis aiškiai išdėstė prašyme teismui. Vyras teprašė jam pripažinti teisę naudotis dešimtadaliu tėvams priklausančio sklypo pagal panaudos sutartį. Tėvai į jokias derybas nesileido. Teisme sūnus tvirtino, jog tėvas esąs tinginys, visą gyvenimą nieko nedirbo ir tas namas – tik jo nuopelnas.

Šeimynykščių santykiai taip pašlijo, kad sūnus esą nematė kitos išeities, tik parduoti turimą dalį namo ir išsikelti kitur.

Panaikino dovanojimo sutartį

Viskas apsivertė aukštyn kojomis, kai įsitraukę į konfliktą tėvai vis dėlto nusprendė panaikinti dalies namo dovanojimo sutartį.

Teismo sprendime rašoma: "Iškilus tarp šalių ginčui, atsakovai prašo panaikinti dovanojimo sandorį, taikant restituciją, nes iš esmės pasikeitė apdovanotojo elgesys: tapo priekabus ir nesukalbamas, atsisako padėti bet kokiuose darbuose, kelia įvairius reikalavimus, sutikęs net nepasisveikina, nelaiko jų tėvais, gąsdina, žemina ir jų atžvilgiu naudoja net fizinį smurtą. Dėl tokios priežasties negali tinkamai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu bei dažniausiai yra priversti neišeiti iš namų, kad išvengtų kontakto su sūnumi".

Pagal Civilinį kodeksą dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sužalojo, taip pat, kai atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

"Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, turi teisę manyti, kad apdovanotasis naudojo prieš dovanotojus psichologinį ir fizinį smurtą, žemino jų orumą, todėl tokie veiksmai gali būti laikomi griežtai smerktini geros moralės požiūriu", – rašoma teismo sprendime.

Būtent todėl teismas nusprendė panaikinti dovanojimo sandorį. Tad sūnus, apskundęs teismui tėvus dėl nesutarimo, kaip naudotis žemės sklypu, neteko savo dovanotos namo dalies.

Tačiau šį sprendimą jis jau apskundė aukštesnės instancijos teismui.

Bylinėjimasis – normali praktika

Pasak advokatų, šis atvejis, kai sūnus pradėjo ginčytis dėl naudojimosi žemės sklypu, o tėvai nusprendė panaikinti namo dalies dovanojimo sutartį, esą ne toks jau ir retas teismuose.

"Tai yra normalus reiškinys, kalbant apie civilinius teisinius santykius. Kur parašyta, kad bylinėtis yra amoralu? Nėra toks retas atvejis, kai šeimos nariai santykius aiškinasi teismuose. Civilizacijos išradimas yra spręsti ginčus būtent teismuose. Ir visai nesvarbu, ar bylinėjasi tėvai su vaikais, ar visiškai svetimi žmonės", – tikino ilgus metus teisėju dirbęs, dabar advokataujantis Juozapas Surblys.

Klaipėdos teismuose nagrinėta ne viena byla, kai suaugę vaikai ar tėvai, vieni kitiems nežinant, pardavė dalį nekilnojamojo turto tretiesiems asmenims.

Prisiteisė išlaikymą

Lietuvoje nuskambėjo ne viena istorija, kaip skurstantys pasenę tėvai per teismus bylinėjosi su savo vaikais ne dėl turto, o kad šie juos finansiškai išlaikytų.

Klaipėdos teisme buvo atvejis, kai motina į teismą padavė dvi savo dukras, siekdama iš kiekvienos priteisti po 200 litų dydžio išlaikymą mokant kiekvieną mėnesį iki gyvos galvos.

Moteris nurodė, kad jos materialinė padėtis bloga, ji gauna tik pensiją. O jos dukterų materialinė padėtis gera, dirba, gauna pajamas.

Pačiai motinai esą pajamų neužtenka pragyvenimui, maistui bei susimokėti už komunalinius patarnavimus. Dukra teismui nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies. Ji motinos išlaikymui per mėnesį galėtų skirti ne daugiau kaip po 100 litų. Ir pateikė argumentus, esą jos motina turėjo 30 tūkst. litų santaupų, kurias laikė sąskaitoje kredito unijoje, ir jas išsiėmė bei naudoja pragyvenimui.

"Taip pat ji gauna socialinę pensiją 373,91 lito, nes per visą gyvenimą dirbo neilgai, prekiavo namine degtine, buvo nuteista laisvės atėmimo bausme. Nuo 1985 m., kai jai buvo tik 45 m., ji niekur nebedirbo ir nesistengė užsidirbti didesnės pensijos. Ieškovės su atsakovėmis santykiai blogi, ji neleido savęs vadinti mama, nuo 7 metų atsakovė mokėsi internate ir buvo išlaikoma valstybės", – rašoma teismo sprendime.

Byloje nesant duomenų apie tai, jog ieškovė vengė vykdyti savo pareigas dukroms, teismas esą neturėjo pagrindo atleisti atsakoves nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingą motiną ir joms priteisė kas mėnesį gimdytojos išlaikymui skirti po 100 litų.

Klaipėdoje pagarsėjo ir dar viena byla, kai išlaikymą, kol studijuos aukštojoje mokykloje, iš tėvo prisiteisė jaunuolis studentas.

Akivaizdu, kad bylinėjimasis tarp tėvų ir vaikų šiais laikais nėra jokia retenybė.