Teismas nutraukė kariuomenės laivų konkursą

Panašumų turinčios bylos

Prieš kurį laiką Lietuvos teismai sustabdė viešąjį pirkimą – Lietuvos kariuomenės skelbtą konkursą dėl gelbėjimo laivo pirkimo. Konkursas buvo sustabdytas po Vakarų Baltijos laivų statyklos, esančios Klaipėdoje, skundo.

Panaši situacija ir dėl Lietuvos kariuomenės priešmininio laivo "Skalvis" ir gelbėjimo laivo "Šakiai" remonto. Konkursas sustabdytas po koncerno "Achemos grupė" bendrovės "Klaipėdos laivų remontas" kreipimosi į teismus.

Pirmu atveju Lietuvos kariuomenės viešasis pirkimas buvo apskųstas po to, kai 39,4 mln. eurų vertės gelbėjimo laivo statybos konkursą laimėjo Suomijos bendrovių "Uudenkaupungin Tyovene" ir "Telesilta Oy" pasiūlymas.

Dabar skundas pateiktas po to, kai Lietuvos kariuomenės konkursą laimėjo Lietuvos įmonės "Promar" ir Latvijos "LZK" konsorciumas.

Po šių konkursų viešumoje buvo iškeltas klausimas, kodėl Lietuvos kariuomenė taip nepasitiki Klaipėdoje esančiais laivų statytojais ir remontininkais, tačiau nuolaidžiauja užsienio laivų statytojams ir remontininkams?

Teismų vertinimu, susidarytų ydinga situacija, jei aplinkos apsaugos ir kokybės vadybos sistemų standartai būtų taikomi ne visoms pirkimo paslaugoms, o tik kažkuriai jų daliai.

Ne visiems argumentams pritarė

Konkursas dėl laivų "Skalvis" ir "Šakiai" remonto vyko šiemet balandį.

Po konkurso liepos 22 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė Lietuvos kariuomenei nepalankų sprendimą.

Į teismą su pretenzija kreipėsi "Klaipėdos laivų remonto" bendrovė. Ji nurodė, kad laimėtoju pripažintas konsorciumas, kur kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos priemones buvo įdiegusi tik viena partnerė.

Reikalingų sertifikatų neturėjo Latvijos bendrovė "LZK".

Akcentuota ir tai, kad "LZK" komercijos direktorius yra Rusijos pilietis, neturintis ES pilietybės. Iškeltas įtarimas, kad Latvijos kompaniją valdo Rusijos kapitalo bendrovė. Buvo klausiama, ar tai nedaro žalos Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes esąs Lietuvos kariuomenės sąlytis su Rusijos subjektais?

Kaip argumentas teismui nurodyta ir tai, kad dėl karo laivų remonto buvusi pasiūlyta 34 proc. mažesnė kaina. Keltas klausimas, ar Lietuvos kariuomenė neturėjo prašyti mažos kainos pagrįstumo įrodymų?

Vilniaus apygardos teismas atmetė ieškovo argumentus tiek dėl mažos kainos, tiek dėl nacionalinio saugumo interpretacijų. Tačiau teismui užkliuvo argumentas dėl kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos priemonių. Jei viešojo pirkimo sąlygose buvo toks reikalavimas, abu laimėjusio konsorciumo nariai turi šį reikalavimą atitikti.

Be pasirinkimo: kol nesibaigė teismai ir neįvyko naujas konkursas, karo laivas "Skalvis" negali būti dokuojamas. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Sertifikatus pripažįsta privalomais

Nepalankus Vilniaus apygardos teismo sprendimas buvo apskųstas. Vienas argumentų buvo ir toks, kad jei pagrindinis konsorciumo partneris turi kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sertifikatus, remontuojant laivus dviem skirtingiems partneriams jų būtų laikomasi.

Lietuvos apeliacinio teismo nuostata buvo aiški – nepateikus sertifikatų, viešojo pirkimo sutarties vykdymas nėra įmanomas.

"Susidarytų ydinga situacija, jei aplinkos apsaugos vadybos ir kokybės vadybos sistemų standartai būtų taikomi ne visoms pirkimo paslaugoms, o tik kažkuriai jų daliai", – teigiama apeliacinio teismo išvadoje.

Šis esminis argumentas ir lėmė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 14 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

Lietuvos kariuomenės viešasis pirkimas dėl priešmininio laivo "Skalvis" ir gelbėjimo laivo "Šakiai" dokavimo pripažintas neteisėtu, todėl šis pirkimas nutraukiamas.

Nenurodyta, kad šis sprendimas galutinis ir neskundžiamas, todėl jis dar galėtų būti skundžiamas.