Dienos komentaras
Surūgęs alus
Druska, degtukai ir butelis alaus. Jei apie save manytume blogai, tai turėtume sakyti, kad referendumą laimėjo “Vilniaus prekyba”, siūliusi išgerti kiekvienam, kuris atėjo balsuoti.
Dar galima sakyti, kad prie tos pergalės prisidėjo Rolandas Paksas, kuris, siekdamas Prezidento posto, pirma įgijo kaimiečių pasitikėjimą, nes dalijo druską ir degtukus, o vėliau tą pasitikėjimą panaudojo sukurstydamas balsuoti už stojimą į Europą.
Bet mes apie save blogai nemanome, todėl sakome, kad balsavo tauta ne todėl, kad norėjo alaus už centą, bet atvirkščiai. balsavo ir tik po to atsigėrė. Kodėl neimti, jei dykai duoda?.. Negi pirmą kartą kaimietį žemina?
Be to, kaimui “Vilniaus prekyba” juk skolinga gal net daugiau, nei kokia EBSW visai Lietuvai. Kas tas milijonas litų, išdalytų skalbimo milteliais, šokoladais ir butelaičiais “ant vieno danties”…
“Iš tiesų - kas?” - gūžtelėjo pečiais Premjeras Algirdas Brazauskas ir vakar davė kaimiečiams dar 50 milijonų. Suprask: gerai elgėtės, tai dabar atsipagiriokit. Niekam kitam tų pinigų neužteks, nes kaimas jau prašė - tik triskart tiek.
Premjeras mostelėjo tuos pinigėlius „dvarponiškai“, lyg duotų iš savo piniginės. Jam negaila, juolab kad per kelis mėnesius tie pinigai vėl atsidurs saugioje vietoje - dalis - “Taupose”, dalis - valstybės kišenėje mokesčių pavidalu. Tada kaimiečiai vėl bus nepatenkinti, tik jau nebebus kitos tokios geros progos išpešti dar pinigėlių…
Čia reikia pirmą kartą pripažinti, kad Petras Gražulis teisus: net dėl tokio svarbaus ir esminio tikslo kaip integracija žeminti tautos nereikėjo.
Nereikėjo Premjerui “atsidėkoti” visų mokesčių mokėtojų pinigais už tai, kad žmonės tiesiog atliko savo pareigą Tėvynei. Jo pareiga būtų atlikta, jei savo galią panaudotų žemdirbių pusėje derėdamasis su perdirbėjais.
Nereikėjo ir tokių “pilietinių akcijų”, kurios leidžia bent jau suabejoti, kad Lietuva už Europą stojo taip pat apgalvotai ir sąmoningai, kaip prieš keturiolika metų rikiavosi už nepriklausomybę Baltijos kelyje.
“Rinkimų technologijos” neturi taip dvokti panikos prakaitu.
Lietuviams nors sykį reikėjo suteikti šansą pasijusti oriais, duodančiais. Tie lipdukai su žodžiais “Aš balsavau” neturėjo atsidurti parduotuvių kasininkių stalčiuose. Jie turėjo būti prisegti prie krūtinės, nes suteikia už jokius pinigus neperkamą bendrumo jausmą, kurio vardas Lietuva.
Naujausi komentarai