Su šunimis – ir į kapines, ir į autobusą?

Akcentavo tris draudimus

Diskusiją apie šunų vedžiojimo ir vežimo viešuoju transportu tvarkų sušvelninimą trečiadienį vykusio miesto tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdžio metu inicijavo jo pirmininkas Audrius Vaišvila. Politikas ragina panaikinti tris draudimus.

Pasak A.Vaišvilos, pagal nustatytą tvarką šunis draudžiama vedžioti kapinėse.

„Galvojame, kad negalima tik veikiančiose kapinėse, tačiau į šį apibrėžimą pakliūva ir Skulptūrų parkas. Čia šunis draudžiama vedžioti, nes parkas įkurtas buvusių kapinių vietoje“, – tvirtino politikas.

A.Vaišvila dėstė, kad Skulptūrų parkas yra parkas, o ne kapinės.

„Nieko blogo, jei žmonės su šunimis ateitų ir į pačias kapines, keliuku juos vedžiotų. Svarbiausia, kad susirinktų ekskrementus“, – komentavo politikas.

Tarybos nario nuomone, šeimininkams su šunimis turėtų būti leidžiama ateiti ir į sporto aikštynus. Tai dabar taip pat yra draudžiama.

„Žmonės bėgioja, sportuoja. Galėtų tai daryti su savo augintiniais“, – teigė politikas.

Taisyklės numato, kad vežti gyvūnus viešuoju miesto transportu yra draudžiama, išskyrus tuos, kurie gabenami specialioje talpoje, vadovaujantis gyvūnų vežimo taisyklėmis.

„Vadinasi, didelio šuns, kuris sveria 8–12 kg, autobusu vežti negali. Jo nei į krepšį įdėsi, nei ant rankų paimsi. Tačiau pasaulio praktika rodo visai ką kitą. Šunys gali keliauti lėktuvu, užsienyje juos galima vežtis autobusu ar metro. Reikia tik nupirkti bilietą“, – tvirtino politikas.

A.Vaišvilos teigimu, jei komiteto nariai prieitų prie bendros nuomonės, būtų galima savivaldybės administracijai siūlyti pakeisti taisykles.

Pilna šunų ekskrementų

Miesto tarybos narė Lilija Petraitienė pasisakė prieš pateiktus siūlymus. Pasak politikės, lietuvių tautos mentalitetas dar nėra toks, kad būtų galima panaikinti draudimus. Taip pat tarybos narė pabrėžė, kad kai kurios zonos yra šventos, vertos pagarbos ir jose keturkojams – ne vieta.

„Yra aptverta vieta, kur turi būti atstatyta Šv. Jono bažnyčia. Ten pilna šunų ekskrementų. Pati esu prašiusi, kad šeimininkai susirinktų, atsakymas vienas – ne mūsų. Jei leisime šunis vedžioti po Skulptūrų parką, jame bus vienos šunų išmatos“, – pabrėžė politikė.

Tarybos narė atkreipė dėmesį, kad panaikinus draudimus darbo krūvis padidėtų savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui – reikėtų dar vieno poskyrio, kuris kontroliuotų, ar šunų šeimininkai laikosi taisyklių. Be to, daugiau lėšų reikėtų skirti viešųjų erdvių priežiūrai.

„Jei būtų mano valia, nekeisčiau nė vienos tvarkos. Labai teisinga, kad šunų negalima vedžioti paplūdimiuose, kur vaikai bėgioja, kapinėse, Skulptūrų parke, kur yra menininkų kūriniai. Panaikinti minėtus draudimus galima, kai visuomenė bus aukštesnio lygio, suvoks atsakomybę“, – teigė politikė.

Bute laikė penkis šunis

L.Petraitienė pasidalijo ir savo nemalonia patirtimi su kaimyne, kuri augina šunis.

Tarybos narė pasakojo, kad jos name gyvenanti moteris turėjo penkis šunis. Politikė spėjo, kad šunys buvo veisiami ir parduodami.

„Bandžiau aiškintis, ar apskritai galima tokį skaičių šunų auginti daugiabučiame name. Paaiškėjo, kad taip, jei keturkojams tenka tam tikras būsto plotas“, – pasakojo politikė.

Pasak L.Petraitienės, pasitaikė atvejis, kai minėta kaimynė „nutupdė“ savo keturkojį po jos balkonu.

„Paprašiau, kad susirinktų išmatas, o ji mane iškoneveikė. Kartą parėjau namo, žiūriu, prie lauko laiptinės durų – „dovanėlė“. Paauklėjau chuliganiškai. Gražiai ekskrementus surinkau ant kartono, nunešiau ir padėjau prie šunų augintojos durų“, – pasakojo politikė.

Tarybos narė tvirtino, kad tik tada baigėsi visa velniava. Pasak jos, dabar ši kaimynė jau vedžioja ne penkis, o tris šunis.

„Arba kiti kaimynai neapsikentė ir ši jų atsisakė, arba juos pardavė. Visa tai vyksta daugiabučiame name. Jei liberalizuosime tvarką, nepereisime per šunis. Tikrai nesu nusiteikusi prieš šiuos keturkojus. Tačiau nevalyvi šeimininkai erzina. Apskritai daugiabučiuose turėtų būti auginami maži šuniukai, o dideli – sodybose, individualiuose namuose“, – dėstė politikė.

Siūlė didinti baudas

L.Petraitienei pritarė ir kai kurie kiti komiteto nariai. Tarybos narys Vladimiras Vlasovas pasakojo, kad tenka būti su dukters šunimis, juos vežioti po parodas.

„Galiu pasakyti, kad užsienyje šunys kitokie nei pas mus. Situacija išliks tokia, kol nepasikeis visuomenė“, – pabrėžė politikas.

Tarybos narys Vidmantas Plečkaitis atkreipė dėmesį, kad šunų šeimininkams reikėtų didinti baudas už nesurenkamas augintinių išmatas.

„Šuo – irgi žmogus. Jam taip pat norisi pasivaikščioti. Bėda – ekskrementai. Sutikčiau leisti su šunimis vaikščioti visur, jei išmatos būtų surenkamos. Reikėtų baudas už šį pažeidimą padidinti iki 500 eurų. Žinios greitai pasklistų. Dabar baudos yra per mažos. Žinoma, yra ir tvarkingų šeimininkų, kurie surenka augintinių ekskrementus. Esu pats matęs“, – dėstė politikas.

Tarybos narys Tomas Meškinis bandė apginti šunų augintojus. Politikas pabrėžė, kad yra visokių šeimininkų. Vieni tvarkingi, kiti – ne.

„Žmonės taip pat – visokie. Vieni šiukšlina, kiti renka šiukšles. Dažnai auginami šunys būna kaip šeimos nariai, o vienišiems vyresnio amžiaus žmonėms ir – lyg vaikai. Be gyvūno jie negali. Yra institucijos, kurios turi kontroliuoti, ar laikomasi taisyklių. Dabar dauguma žmonių turi išmaniuosius telefonus. Jais galima fiksuoti pažeidimus ir pateikti informaciją kontrolieriams“, – komentavo tarybos narys.

Pokyčių tikrai reikia

T.Meškinis pabrėžė, kad reikia keistis, o ne kažko laukti.

„Gal reikia baudas už ekskrementų nesurinkimą ir reikėtų šiek tiek padidinti. Aišku, ne iki 500 eurų. Dabar augintojams nepatogu. Turi apeiti kažkokią teritoriją arba apskritai šuniuką palikti, kaip vaiką, nes negali vestis. Jei močiutė ateina tvarkyti kapų, kodėl ji negali atsivesti šuniuko. Jis galėtų apsaugoti moterį, jei ištiktų bėda“, – dėstė politikas.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda sutiko, kad jokių problemų dėl šunų nekiltų, jei šeimininkai susirinktų išmatas.

„Dabar greitai viena ar kita vieta tampa nešvari. Be to, nereikia sakyti, kad šuo vaikščios tik takeliais. Juk nepasakysi jam, kur bėgti. Dėl to ir yra zonos, kuriose draudžiama vedžioti šunis“, – komentavo vadovas.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė teigė, kad Skulptūrų parke yra šunų vedžiojimo aikštelė. Niekas nedraudžia žmonėms su augintiniais parko takais nueiti iki jos.

A.Vaišvila atkreipė dėmesį, kad leidimas vesti šunis parko ar kapinių takais turėtų būti numatytas taisyklėse. Jam taip pat užkliuvo, kodėl šunų neleidžiama vedžioti K.Donelaičio aikštėje.

Pasak I.Šakalienės, tai draudžiantis ženklas prieš maždaug dešimtmetį pastatytas atsižvelgus į gyventojų skundus. Jie tikino, kad keturkojai dergia aikštę.

Komiteto nariai daugmaž sutiko, kad šunis, kurių svoris siekia 8–12 kg, būtų leidžiama vežti viešuoju transportu, sumokant bilieto kainą. Ji galėtų būti tokia pati, kaip ir suaugusiajam. Bus teikiama tokia rekomendacija.

Taip pat pabrėžta, kad šuo turi būti su antsnukiu. Dabar jie privalomi tik pavojingų veislių šunims, o kitiems – pagal būtinybę. Kai kurie politikai atkreipė dėmesį, kad šunys gali apdergti kitus keleivius. Klausta, kas tada bus.

„Jei autobuse toks arklys driokstelės, bus blogiau nei K.Donelaičio aikštėje“, – šmaikštavo V.Plečkaitis.