Sparnuočių žudikai – „stiklainiai“

Ėmėsi priemonių

Migruojantys ir stiklinių pastatų nepastebintys paukščiai uostamiestyje – ne naujiena.

Klaipėdiečiai tvirtina, kad nemažai į statinius atsirenkusių sparnuočių žūsta, kiti tampa lauke šmirinėjančių keturkojų ėdesiu. Kai kuriuos leisgyvius paukščius miestiečiai bando gelbėti patys.

Su šia situacija ne pirmą kartą susiduria ir Registrų centro Klaipėdos filialo darbuotojai arba tiesiog pro šią įstaigą kulniuojantys gyventojai.

Prieš kurį laiką dėl masiškai į didelį stiklinį Minijos gatvėje esantį statinį atsitrenkiančių paukščių jo langai buvo išklijuoti sparnuočių siluetais.

Lipdukai pastebėti ir ant kai kurių kitų miesto pastatų langų.

Registro centrų Komunikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Gražina Urbonavičė paaiškino, kad taip pasielgti tuomet patarė gamtosaugos specialistai.

Susidūrimo neišvengia

Viltasi, kad šiuo metu aktyviai migruojantys sparnuočiai pastebės paukščių siluetus ir, pakeitę savo skrydžio kryptį, išvengs susidūrimo su statiniu.

„Jie ir išdėstyti gana tankiai, tad turėtų apsaugoti sparnuočius nuo apakinimo, tačiau, panašu, saulėtomis dienomis vis dėlto to susidūrimo nepavyksta išvengti“, – teigė atstovė.

Pašnekovė pasakojo, kad apniukusiomis dienomis būna ramu, tačiau nušvitus saulei paukščiai ir vėl taranuoja stiklinį pastatą. Pastebima, kad sparnuočiai trenkiasi net ir į tuos langus, kurie jau pažymėti minėtais lipdukais.

„Tiesiog reikia tikėtis, kad migracijos laiku bus mažiau saulėtų dienų ir paukščiai galės ramiai praskristi“, – vylėsi G.Urbonavičė.

Lipdukai – išorėje

Ekologai neslepia, kad uostamiestyje yra nemažai paukščiams pavojingų pastatų. Pabrėžiama, kad efektyviausias būdas išvengti į langus atsitrenkiančių sparnuočių – lipdukais pažymėti stiklai.

„Tai kartosis tol, kol ant stiklų nebus uždėti matomi objektai“, – tvirtino Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis.

Anot jo, lipdukus ant langų reikia klijuoti iš lauko, o ne vidaus pusės. Priešingu atveju sparnuočiai ženklų tiesiog nepastebi – mato dangaus atspindį ir rėžiasi į stiklą.

„Ne tiek svarbu, ar ten paukščio siluetas, ar kas nors kito. Jeigu nori, gali ir snaigių prisikabinti. Svarbu, kad būtų matoma ir būtų iš išorės“, – pabrėžė E.Paplauskis.

Stinga prievolių

Atvejų, kai sparnuočiai nepastebi langų ir rėžiasi į juos, pasitaiko ne tik paukščių migracijos laiku, bet visus metus. Jie trenkiasi ne tik į stiklinius pastatus, bet ir į gyvenamųjų namų langus.

Todėl miestiečiams, kurių namuose įrengti dideli langai, taip pat patariama juos pažymėti.

„Rudenį tiesiog daug paukščių, kitu laiku sparnuočiai taip masiškai neskraido. Rudenį pro Klaipėdą praskrenda 1 mln. paukščių. Reikia įsivaizduoti, kokie tai yra srautai“, – paaiškino E.Paplauskis.

Ekologo teigimu, Lietuvoje dar nėra sukurta paukščius išsaugoti padedančių įstatymų.

Pašnekovas pastebėjo, kad, pavyzdžiui, Lenkijoje net garso ar apsauginės sienelės yra išklijuotos paukščių siluetais.

„Ir nė vieno „stiklainio“, kaip pas mus stato, nėra be paukščių siluetų ant langų, nes yra įstatymu įtvirtinta prievolė. Kitaip tiesiog nederinamas projektas“, – teigė E.Paplauskis.

Viliamasi, kad ateityje tokie reikalavimai atsiras ir Lietuvoje, tačiau kol kas tai – žmonių sąmoningumo klausimas.