Ant bėgių – žmogus

Moteris jau nepamena, kurią tiksliai dieną tai atsitiko. Tai galėjo būti prieš pat Vėlines.

Tada ji lankė artimųjų kapus Joniškės kapinėse, grėbė lapus, daug dirbo ir pailsusi nusprendė iš kapinių išeiti ne pro pagrindinį įėjimą, o pro šone, arčiau geležinkelio, esančius vartelius.

Buvo maždaug ketvirta valanda popiet.

Klaipėdietės dėmesį patraukė ryški dėmė ant geležinkelio sankasos.

Skaisčiai žalsva spalva vertė įtarti, kad tai – striukė ar liemenė, kuri turi atspindėti šviesą.

Atidžiau įsižiūrėjusi moteris suprato, kad mato ant bėgių gulintį žmogų.

Žinojau, jei nieko nedarysiu, mane užgrauš sąžinė.

Pamatė jauną vyrą

"Pirmiausia pagalvojau: nekreipsiu dėmesio. Bet tuojau pat atėjo ir kita mintis – kaip aš toliau galėsiu gyventi, jei nueisiu savais keliais net nepažiūrėjusi, kas atsitiko tam žmogui? Žinojau, jei nieko nedarysiu, mane užgrauš sąžinė. Aš jau sena, nebesu vikri, teko leistis stačiu šlaitu. Nežinau, kodėl ten buvo labai išvažinėta, pažliugę, daug purvo. Gal kokie nors darbininkai dirbo, bet žmonių toje vietoje nebebuvo. Lyg tyčia, aplinkui nesimatė nė gyvos dvasios. Slydau, išsipurvinau, bet tuo momentu man tai nekėlė rūpesčio", – pasakojo N. Zlotnikova.

Sunkiai nusileidusi žemyn prie geležinkelio moteris pamatė ant pabėgių kniūbsčią gulintį jauną vyrą.

Moteris neįtarė, kad žmogus gali būti miręs, pirma atėjusi į galvą mintis – jam sutriko sveikata.

Pasilenkusi prie gulinčiojo klaipėdietė suprato, kad vyras išgėręs. Nuo jo sklido stiprus alkoholio tvaikas.

Veikiausiai jaunas vyras ėjo bėgiais, jam susipynė kojos, pargriuvo, nepajėgė atsikelti ir nugrimzdo į snaudulį.

Padėkojo lietuviškai

Pagyvenusi moteris neilgai užtruko svarstydama, kaip jauną vyrą patraukti nuo bėgių.

Ji prisiminė, kad šia geležinkelio šaka dažnai rieda ilgi sąstatai, o ant vagonų būna parašyta, kad jais vežamos kalio trąšos.

Traukinys galėjo pasirodyti bet kurią akimirką.

N. Zlotnikova pirmiausia perkėlė per bėgius vaikino kojas, o tada sunkiai pervertė ir visą kūną.

Darbas pareikalavo didelių pagyvenusios moters pastangų.

Kai vaikinas jau gulėjo sausoje vietoje ir pavojus nebegrėsė, jis atsimerkė, apsidairė ir susivokė, kas atsitiko.

Ne vyresnis nei 30 metų vyras pralemeno: "Ačiū, mamyte."

"Supratau, kad jis nebeužmigs. Dar pastovėjau prie jo, buvo aišku, kad atsigaus ir eis namo. Tada ir pati nuskubėjau į stotelę. Dabar galvoju: jei būčiau jo nejudinusi, nekėlusi, jis būtų ilgai gulėjęs, mačiau, kad buvo smarkiai įmigęs, nors  krito dulksna, oras buvo žvarbus. Net jei traukinys nebūtų važiavęs, jis galėjo peršalti ir rimtai susirgti", – prisiminė pensininkė.

Išgelbėto vaikino vardo ar pavardės moteris neklausė. Gali būti, kad šis jaunas vyras kažkur netoli nuo tos vietos dirba.

Moteris tikino, kad ir šiandien nesunkiai pažintų neaukšto ūgio, pilkų plaukų vaikiną.

Kai moteris tądien jau buvo netoli autobusų stotelės, išgirdo traukinio bildesį ir suvokė pačiu laiku suspėjusi nutempti žmogų nuo bėgių. Kalėdų jis galėjo ir nesulaukti.

Žodžiai sušildė širdį

"Nemaniau, kad sulaukusi garbaus amžiaus patirsiu tokį išbandymą ir privalėsiu labai greitai apsispręsti. Man gyvenimas suteikė pamoką ir kartu dovaną. Tie vaikino ištarti padėkos žodžiai sušildė širdį. Norėčiau kiekvienam pasakyti – nepraeikite pro šalį, kai matote gulintį ant žemės žmogų. Net jeigu jis girtas. Prasiblaivys. Juk jis – kažkieno sūnus, galbūt – brolis ar tėvas. Turime būti jautrūs vieni kitiems", – kalbėjo pensininkė.

Moteris iki šiol net artimiausioms draugėms nepasakojo apie išgelbėtą vaikiną.

Dienraščio "Klaipėda" korespondentams ji papasakojo apie šį atvejį ne norėdama pasipuikuoti, o siekdama paraginti žmones nebijoti padėti bėdos ištiktiems žmonėms, kad ir kas jie būtų.

N. Zlotnikova pati turi sūnų, anūką. Nors moteris tiki, kad jos artimiesiems kas nors panašaus vargu ar gali nutikti, ji yra tikra, jog išgelbėto vaikino motina džiaugiasi, kad jos sūnus ir šiandien gyvas.

Klaipėdiečiai yra jautrūs

Pamoka pačiai sau šią istoriją moteris vadina todėl, kad daugelis mūsų turime tam tikroje situacijoje labai greitai nuspręsti, kaip pasielgti.

Kartais toks sprendimas verčia ilgus metus patį save kaltinti, o kartais yra paskata džiaugtis dėl didvyriško poelgio.

Būdama garbingo amžiaus N. Zlotnikova galėjo visų pirma pagalvoti apie save, moterį dažnai kamuoja aukštas kraujospūdis, ji nėra pati tvirčiausia ir kasdien yra priversta vartoti vaistus.

Ne vienas pats sau prisipažintų, kad tokioje situacijoje viso labo paskambintų į Bendrąjį pagalbos centrą ir praneštų apie ant bėgių pamatytą žmogų.

Toliau visa tai – specialiųjų tarnybų darbas.

Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties viršininko pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė pasakojo, kad šios tarnybos dispečeriai kasdien sulaukia pranešimų apie bėdos ištiktus žmones.

Medikė neabejodama tvirtino, kad klaipėdiečiai yra jautrūs, atjaučiantys ir gera norintys.

Apie tai akivaizdžiai byloja skambučiai bendruoju pagalbos telefonu.

Derėtų bent pajudinti

"Neretai mums skambinantys žmonės ir apsirinka. Kartais pamatę ką nors pro langą mums praneša apie gulintį žmogų, o kai atvažiuoja medikų brigada, paaiškėja, kad ten viso labo sugrėbtų lapų prikimšti maišai arba kažkieno išmesti nebereikalingi rūbai. Panašių atvejų pasitaiko visai nemažai. Kai skubama pagal tokius iškvietimus, be reikalo švaistomi mūsų visų pinigai", – pastebėjo N. Dambrauskienė.

Patarimas: N. Dambrauskienė tikino, kad ant žemės gulinčiam žmogui būtina medikų pagalba. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Medikai neretai prašo prieiti prie ant žemės gulinčio žmogaus ir paklausti, kas jam atsitiko, ar jam reikia pagalbos.

Greitosios medicinos pagalbos specialistai dažnai rengia pirmosios pagalbos mokymus.

Tokių pamokėlių klausytojais tampa ne tik suaugusieji, bet ir darželinukai.

Pamokėlių metu akcentuojama, kad nederėtų praeiti pro gulintį žmogų, būtina jį pajudinti ir paklausti, kas jam nutiko.

Viena išlyga – jei tai daryti būtų nesaugu: šalia būtų piktas šuo ar būtų grėsmė gauti elektros iškrovą ar nukentėti nuo griūvančių daiktų.

Kartais žmogus tiesiog atrodo liguistai ir sėdi ant suoliuko ilsindamas kojas. Pro šalį einantis žmogus iškviečia medikus.

Medikai atskuba be reikalo, pagyvenęs žmogus skuba aiškinti, kad jam pagalbos nė nereikia, jis tiesiog pavargo.

Guli, vadinasi, apsinuodijo

Neretai medikus pagelbėti žmonės kviečia neišlipdami iš savo automobilio, vos pamatę pro langą neįprastą situaciją.

Tai yra lengviausias, bet ne pats geriausias būdas padėti.

Jei jau praeiviai nori padėti, geriausia sustoti prie nelaimėlio, pabūti su juo ir sulaukti greitosios medikų.

"Jeigu žmogus guli ant žemės, juo labiau jei matyti, kad jis apsišlapinęs, vadinasi, jis yra apsinuodijęs, veikiausiai alkoholiu arba jo surogatais. Kai žmogus pats nebegali judėti, tai nėra paprastas girtumas, tokiam žmogui reikia pagalbos, – paaiškino N. Dambrauskienė.

Nepaisant žmonių geranoriškumo, Klaipėdoje pasitaiko mirčių viešose vietose.

Sekmadienį uostamiestyje rastas miręs asocialus asmuo. Krūmuose jis buvo susikūręs gūžtą, ten pat ir mirė.

Ko gero, kurį laiką jo mirties net niekas nepastebėjo. Galbūt po kelių dienų atsirado žmogus, kuris pamatė, kad benamis jau negyvas, ir apie tai pranešė tarnyboms.