Sena svajonė V. Vyšniauską nuginė į Miuncheną

Suma – pribloškianti

"Turiu kvailą savybę užsiimti tuo, kas man patinka", – paklaustas, kodėl tai daro, šmaikštavo menininkas Virginijus Vyšniauskas.

Apie vadinamąją "šarmankę" arba lietuviškai – rylą jis svajojo daug metų.

Todėl netveria džiaugsmu praėjusių metų pabaigoje išpildęs seną svajonę. Iš Vokietijos parsigabenęs apie 40 metų skaičiuojantį daiktą, kuriuo galima išgauti daugiau kaip 300 melodijų.

Tiesa, paieškos užtruko. Mat rasti šį unikalų instrumentą – nemenka užduotis. Lietuvoje veikiančių rylų nėra, todėl žvilgsnis krypo į užsienį.

Esą techniškai geriausiai jas gamina vokiečiai.

"Parsivežiau iš Miuncheno priemesčio prieš pat Naujuosius. Kai grįžau į Klaipėdą, buvo gruodžio 31-oji. Jau vakare surengiau koncertą. Įgyvendinau krištolinę vaikystės svajonę", – tarstelėjo pašnekovas.

Šis malonumas nėra pigus. Tam, kad galėtų įsigyti "šarmankę", klaipėdietis skolinosi pinigų. Jį parėmė vienas verslininkas.

Naujas instrumentas gali atsieiti apie 15 tūkst. eurų.

"Mano nėra naujas, bet gauti padėvėtą – dar sunkiau. Už antikvarinį, 70 metų skaičiuojantį instrumentą galima ir namą Palangoje nusipirkti", – palygino Virginijus.

Vienintelė Lietuvoje

Kasmet Berlyne vyksta pasaulinis rylų festivalis.

"Ten susipažinau su vienu vokiečiu iš Hamburgo. Jis užsiminė, kad "šarmanke" groja tris kartus metuose – per savo senelio, tėvo gimtadienius ir rylų festivalyje. Paprašiau, kad perleistų ją man", – pasakojo V.Vyšniauskas.

Tačiau, lietuvio nusivylimui, parduoti instrumentą vokietis atsisakė dėl sentimentų šeimos relikvijai.

Dar vienus sukamus vargonėlius klaipėdietis rado Miunchene, todėl nieko nelaukęs išsiruošė į Vokietiją.

"Pardavėjas netikėtai persigalvojo. Stoviu nukakęs apie 800 km nuo Kylio ir negaliu patikėti savo ausimis. Pradėjau įkalbinėti, esą instrumentas iškeliaus į Mėmelį, kur daug vokiškos kultūros, ir atliks savotišką švietėjišką misiją. Galiausiai jis sutiko", – šyptelėjo pašnekovas.

Jo žiniomis, šiuo metu Lietuvoje naudojamų rylų nėra. Tik du neveikiantys instrumentai stovi muziejuose.

"O galėjau įsigyti labai gerą mašiną", – juokėsi Virginijus ir pridūrė nesitikintis iš to uždirbti.

"Tai – paskutinis dalykas. Pro mane praeina tūkstančiai žmonių ir dar nebuvo nė vieno, kuriam ši muzika nepatiktų. Kartą ilgai klausęsis vienas kompozitorius užsiminė negalintis suprasti, kokia yra šio daikto paslaptis, kad jis taip magnetizuoja smegenis", – atviravo klaipėdietis.

Pritaria ir šuo

Rylą sudaro dėžė, kurioje įstatytas velenas su metaliniais iškilimais, keletas vamzdžių ir dumplės. Sriegine rankena sukant veleną galima groti įvairias melodijas.

Anksčiau šiuo instrumentu miestų, miestelių ir kaimų aikštėse, gatvėse, turguose grodavo keliaujantys muzikantai.

"Jų aukso laikas – XIX a., XX a. vidurys. Rusai iki 1917 m. revoliucijos Odesoje gamino vienas geriausių "šarmankių" pasaulyje. Šiuo metu didžiausi lyderiai – vokiečiai. Todėl taip stipriai nė vienam Lietuvos miestui, kaip Klaipėdai, šis instrumentas netiktų", – įsitikinęs Virginijus.

Teatrą studijavusį ir dėsčiusį menininką taip pat neretai lydi jo šuo.

"Išmokiau jį kaukti vieną dainą, labai geras efektas", – optimizmo nestokojo vyras.