Vakar uostamiestyje vykę 1923 metų sausio 15-osios paminėjimo renginiai tapo tikra švente Klaipėdos miesto ir krašto patriotams bei istorijos mėgėjams.

Žygeiviai nepabūgo nakties

Šventiniai renginiai prasidėjo dar išvakarėse. Didžiulis būrys norinčiųjų dalyvauti nakties žygyje į Klaipėdą, kuris turėjo priminti sukilėlių kelionę į miestą 1923-iųjų sausį, trečiadienį vakare susirinko Dovilų centre.

Nors laukta apie porą šimtų dalyvių, žygeivių atvyko beveik antrą tiek. Aštuntą vakaro grupėmis į kelionę pajudėjo 390 žmonių. Pakeliui jie žygio organizatorių paruoštas senųjų keliavimo pasų kopijas pateikė vokiečių kareiviais persirengusiems vaikinams.

„Žygiavo žmonės iš Vilniaus, Kauno, Šilutės, Kretingos, Švėkšnos, be abejo, Klaipėdos ir kitų vietovių. Nesitikėjome tokio patriotų aktyvumo. 25 kilometrų nesugebėjo įveikti tik 11 žygeivių. Visi kiti labai džiaugėsi prasmingai praleidę naktį. Supratome, kad žmonėms reikia dvasinių potyrių, žvilgsnio į praeitį“, – pasakojo vienas pagrindinių žygio organizatorių Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos apskrities skyriaus sekretorius Zigmas Gulbinas.

Prie paminklo sukilėliams Klaipėdos skulptūrų parke pirmieji žygeiviai atėjo apie pusę pirmos, paskutinieji – apie trečią nakties. Z.Gulbinas juokavo, kad kiekvienai iš 22 žygeivių grupių teko sakyti tą pačią sveikinimo kalbą, tačiau tai nė kiek nesugadino nuotaikos, nes žygis pavyko puikiai. Daugelis tikino ir kitais metais lauksią kvietimo dalyvauti nakties žygyje bei žadėjo prisidėti pinigais, kad visiems žygeiviams užtektų kelionės pasų, būtų galima išvirti košės bei organizuoti kitokių atrakcijų.

Nustebino pamoka muziejuje

Vakar rytą miesto valdžios bei tautinės bendrijos „Mažoji Lietuva“ dalyviai padėjo gėlių ant Klaipėdos sukilimo politinio vadovo Erdmono Simonaičio bei Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto, rengusio Klaipėdos sukilimą, nario Jurgio Lėbarto kapų.

Nuo pat dešimtos ryto Mažosios Lietuvos istorijos muziejų užplūdo uostamiesčio mokyklų moksleiviai. Čia jų laukė pilietinio ugdymo pamoka, kurią vedė trys muziejininkės. Diana Našutinskaitė vyresniųjų klasių moksleiviams pasakojo apie sukilimą, o Sigita Vaičiūnienė ir Regina Mečinskienė apie iškilias Mažosios Lietuvos asmenybes, rengusias sukilimą.

„Nors diena buvo nelengva, nes vaikai į muziejų ėjo visą dieną, nė kiek ne mažiau pasitenkinimo gavome ir mes. Buvo smagu matyti, kaip moksleiviai stebėjosi daugiau sužinoję apie sukilimo vadus, juos ypač nustebino faktas, kad visiems gerai žinomas lakūnas Steponas Darius sukilimo metu vertėjavo bendraujant su anglais. Ypatingo susidomėjimo sulaukė ir archyvinė kino kronika apie 1923 metų įvykius Klaipėdoje“, – pasakojo D.Našutinskaitė.

Vakar muziejų aplankė daugiau nei 300 miesto moksleivių.

Pristatė istorijos knygą

Vidurdienį miesto visuomenė, kariuomenės atstovai bei politinių ir visuomeninių organizacijų nariai iškilmingai pagerbė sukilėlius prie paminklo Skulptūrų parke.

Ketvirtą popiet sukilimu besidomintieji bei Klaipėdos istorijos gerbėjai rinkosi į Etnokultūros centro salę. Čia pristatyta knyga „Nauji požiūriai į Klaipėdos miesto ir krašto istoriją“. Tai straipsnių rinkinys, kurio pagrindą sudaro pranešimai, perskaityti pernai vykusios konferencijos, skirtos miesto savivaldos 750 metų sukakčiai paminėti, metu.

200 egzempliorių tiražu išleistą knygą pristatymo metu buvo galima įsigyti už 30 litų.

Knyga įdomi krašto bei miesto istorijos žinovams bei besidomintiems ja.