- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo karo tėvynėje pabėgę ukrainiečiai Klaipėdoje randa ir meilę, ir naujus santykius. Uostamiestyje jau įregistruotos kelios dešimtys ukrainiečių santuokų, kai kurios jų vyko pagal tautines tradicijas.
Ieško liudininkų
Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus vedėja Diana Paliūnaitė pasakojo, kad tuokiant ukrainiečius nutinka įvairiausių situacijų.
„Kartais žmonės neturi net liudininkų, nes giminės ir draugai likę Ukrainoje. Jie labai nustemba, kad Lietuvoje reikalingi santuokos liudininkai. Tada patariame liudininkų paieškoti savo darbovietėse. Nors jie ir tikina, kad visai nieko artimo šiuo metu neturi“, – apie sunkumus, su kuriais susiduria ukrainiečiai, pasakojo D. Paliūnaitė.
Dažnai ukrainiečiai ieško vertėjų, nors profesionalaus vertimo ceremonijos rengėjai neprašo.
„Ir mums tenka pagelbėti. Kartais vertėjus jie susiranda ukrainiečių bendruomenėje“, – sakė D. Paliūnaitė.
Kartais žmonės neturi net liudininkų, nes giminės ir draugai likę Ukrainoje.
Nori tautinių apeigų
Anot ne vieną porą sutuokusios D. Paliūnaitės, ukrainiečiai kuklūs ir neturi išskirtinių prašymų santuokos ceremonijai.
„Tačiau santuokos ceremonija yra vykusi pagal tautines apeigas. Jų metu buvo naudojamas specialus, tautiniais motyvais puoštas užtiesalas. Bet tai buvo minimalistinė ceremonija“, – prisiminė D. Paliūnaitė.
Praėjusią vasarą D. Paliūnaitė sutuokė apie dešimtį ukrainiečių porų.
„Kiek aš pamenu, tai buvo jauni žmonės – nuo 18 iki 20 metų. Jei tuokėsi lietuvis su ukrainiete, žmona buvo jaunesnė už vyrą“, – sakė D. Paliūnaitė.
Klausimai dėl dokumentų
Neseniai į Lietuvą atvykę ukrainiečiai vis dar su nerimu tautiečių klausinėja, ar įmanoma čia registruoti santuoką. Teiraujamasi, kokių reikia dokumentų.
Specialistai paaiškino, kad atvykėliams tereikia turėti asmens dokumentą ir leidimą gyventi Lietuvoje.
Sudėtingiau būna tiems, kurie anksčiau yra turėję santuoką ar yra tapę našliais.
Tuomet ukrainiečiai turi vykti į Ukrainos ambasadą ir gauti specialią pažymą, nurodančią, kad nėra kliūčių sudaryti santuoką.
Sudėtingiausia būna tiems, kurie atvykę iš Rusijos Federacijos okupuotų teritorijų.
Dar liūdniau, jei antrosios pusės žuvo okupantų užimtoje teritorijoje, nes norint tuoktis reikia pateikti sutuoktinio mirties liudijimą.
Tačiau ir tai jau išsprendžiama, ukrainiečiams tokius klausimus padeda spręsti teisininkai.
Teka ir už lietuvių
Statistikos duomenys, kiek praėjusiais metais Lietuvoje buvo registruota ukrainiečių santuokų, bus skelbiami tik birželio pradžioje.
Tačiau jau aišku, kiek santuokų buvo užregistruota 2022-aisiais. Iš viso šalyje tais metais vedė 149 ukrainiečiai, o ištekėjo 220 moterų iš Ukrainos. 96 poras sudarė tos šalies piliečiai.
118 santuokų ukrainietės sudarė su Lietuvos piliečiais.
Klaipėdoje 2022 m. vedė 16 ukrainiečių, iš jų 11 – savo tautietes.
Uostamiestyje ištekėjo 23 ukrainietės, daugiau nei pusė jų – už lietuvių.
2022 m. pirmoji ukrainietė Lietuvoje vaikelį pagimdė Klaipėdoje.
Iš viso 2022 m. Klaipėdoje pagimdė 30 ukrainiečių, o visoje Lietuvoje – 285.
Klaipėdos savivaldybės duomenimis, iš viso 2023 m. uostamiestyje pagimdė 35 ukrainietės.
Šių metų pirmąjį ketvirtį Klaipėdoje pagimdė 14 ukrainiečių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Terminalo pavadinimas – ne vienas
Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3
Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
Lapkričio pabaiga – nežiemiška
Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...
-
Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės1
Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...
-
Dėl keistos antenos – spėlionės3
Žmones šią savaitę stebino neįprastas objektas. Jie nepatikliai dairėsi į vieną automobilį, pastatytą Gargžduose prie prekybos centro. Mat iš transporto priemonės stogo netikėtai į orą iškilo stovas su grybo formos įrenginiu...
-
Vakarų Lietuvoje – sniego pusnys: dalis žmonių liko be elektros
Vakarų Lietuvą penktadienio rytą pasitiko žiema. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijosi įvairiuose miestuose užfiksuotais sniego pusnių vaizdais. ...