Pavojus išprovokuoti Rusiją

Tačiau iki šiol Rusijos laivai kaip plaukė, taip ir toliau plaukia į Klaipėdos uostą. Parengusi nutarimą, kaip stabdys į Klaipėdos uostą plaukiančius rusų laivus, Lietuva atidėjo sprendimą iki to laiko, kai jis bus priimtas ES mastu.

Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis viešai skelbė, kad Baltijos šalių ir Lenkijos transporto ministrai kreipėsi į ES institucijas ir ragino ES mastu uždrausti krovinių gabenimą į Rusiją ir Baltarusiją ir iš jų į ES šalis kelių transportu, taip pat neleisti šių šalių laivams įplaukti į ES uostus.

Lietuva vienašališkų veiksmų nedemonstruos – lauks ES sprendimo. Užkirsti kelią Rusijos laivams plaukti į ES uostus Briuselyje neskubama.

"Priėmus tokį sprendimą atsiranda labai didelis pavojus išprovokuoti Rusiją priimti ir ES laivams nepatogius sprendimus. Šiuo metu Rusijos uostuose dar yra labai daug ES šalių vėliavų laivų. Tuo paaiškinama, kodėl ES mastu imamasi atsargumo priemonių nepriimti kategoriškų sprendimų", – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Jungtinės Karalystės pavyzdys įrodė, kad priėmus tokį sprendimą yra įvairių niuansų, kaip jų galima vengti ar netgi apeiti. Gali būti ir taip, kad laivą su Rusijos vėliava išsinuomoja Europos kompanija. Ką tokiu atveju daryti? Uždrausti ES šalies kompanijos laivui, kad ir su Rusijos vėliava, įplaukti į ES uostą?

Dėl Rusijos laivų draudimo įplaukti į uostus gali būti ir daug kitų niuansų, nes laivyba yra mobili, su ja susijęs verslas lankstus. Laivai greitai gali būti perregistruojami į patogių šalių registrus. Kyla klausimas, ar toks laivas išliks "rusiškas", ar ne?

Jungtinės Karalystės pavyzdys įrodė, kad priėmus tokį sprendimą yra įvairių niuansų, kaip jų galima vengti ar netgi apeiti.

Verslas traukiasi palaipsniui

Priimant sprendimą uždrausti laivams įplaukti į uostus, reikėtų atsižvelgti ir į pereinamąjį laikotarpį. Europiečių kompanijos frachtavo rusiškus laivus. Joms reikia duoti laiko rusiškus laivus pakeisti kitais laivais.

Tai įrodo ir Danijos kompanijos "Maersk Line" pavyzdys. Ji paskelbė, kad atsisakys į Rusiją gabenti konteinerius, bet tai vyks palaipsniui iki šių metų balandžio pabaigos. Pačios kompanijos turėtų apsispręsti, ar dirbti su itin rizikinga ir neprognozuojama Rusijos rinka.

Anot A.Latako, uždraudžiant laivams įplaukti į uostus, reikia vertinti ir tuos niuansus, kurie yra susiję su jūrininkų saugumu. Pagal tarptautinę jūrinę teisę, visi uostai privalo užtikrinti jūrininkų saugumą. Tarptautinė teisė nenumato jokių išimčių nei pagal šalis, nei pagal tautybę.

"Mums būtų gerokai lengviau, jei ES priimtų aiškų sprendimą dėl Rusijos laivų draudimų plaukti į ES uostus. Jei toks sprendimas bus priimtas, mes būsime pasiruošę jį vykdyti", – sakė A.Latakas.

Algis Latakas

Specifiniai Rusijos laivai

Klaipėdos uoste nėra itin daug laivų su Rusijos vėliava. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos duomenimis, per metus – nuo 100 iki 180. Pernai jų buvo 122.

Klaipėdos uoste daugiausia lankosi laivai su Lietuvos vėliava. Pernai jų buvo per du tūkstančius. Apie 500 laivų per metus būna su Kipro vėliava, apie 200 – su Nyderlandų vėliava.

Rusijos kompanijų laivai dažniausiai būna mažesni, specifiniai, pritaikyti plaukti jūrose ir upėse.

A.Latako teigimu, šiuo metu Klaipėdos uoste vienas Rusijos laivas yra pjaustomas į metalo laužą, dar vienas remontuojamas. Praėjusį savaitgalį į Klaipėdą turėjo atplaukti ir specializuotas Rusijos laivas, kuris išgabentų metalo granules.

Šis krovinys Klaipėdos uoste nėra pageidaujamas dėl keliamo pavojaus. Jo uoste yra likę apie 14 tūkst. tonų. Paimti šį krovinį gali tik specializuoti Rusijos laivai. Metalo granulės iš Klaipėdos uosto gali būti išgabentos per du reisus.

Jei būtų uždrausta įleisti į Klaipėdos uostą Rusijos laivus, Uosto direkcija, anot A.Latako, jų nebeįsileistų. Tuomet Klaipėdos uostui nepatogus krovinys jame kurį laiką užsilaikytų, kol būtų surastas kitas tokio krovinio gabenimo laivas.