Rengiamasi Klaipėdos pietinio uosto statyboms

Seniai laukiama marina

Šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ieško, kas galėtų parengti uosto pietinės dalies plėtros poveikio aplinkai vertinimą.

Uosto pietinė dalis yra itin jautrioje vietoje šalia Kuršių nerijos, Kuršių marių, kurios ypač saugomos ne tik valstybės, bet ir tarptautiniu lygiu.

Pagal pasaulinę praktiką gražiose ir jautriose vietose dažniausiai yra įrengiamos pramogų ir poilsio vietos. Tas pats būtų ir Klaipėdoje, kur per 11 kilometrų išsitęsęs uostas baigtųsi jachtų ir pramoginių laivų marina prie Kuršių marių.

Tolėliau už Kiaulės Nugaros minėtoje marinoje galėtų atsirasti ir Klaipėdoje labai jau ilgai laukiama Vaikų buriavimo mokykla.

Šios marinos klaipėdiečiai laukia jau seniai. Ją pastatyti Klaipėdos uostas yra pasižadėjęs dar 2005 m.

Yra ir kitų klaustukų dėl pietinės dalies. Kokia būtų Kiaulės Nugaros ateitis? Ar ši dirbtinai supilta sala išliks? Ar taps naujojo pietinio uosto krantinių dalimis? Ar dėl Kiaulės Nugaros salos prijungimo prie uosto uždarius vieną Kuršių marių protaką likusi pagrindinė bus pajėgi per potvynius tinkamai atiduoti vandenis į Baltijos jūrą? O gal, atvirkščiai, situacija pagerės, nes, vyraujant stipriems vėjams nuo Baltijos jūros į Kuršių marias, bus mažiau įpučiama sūraus vandens?

Planuojamas įrengti pietinis uostas lyg ir neatrodo kažkoks itin sudėtingas statinys. Tačiau dėl jo kyla keletas klausimų.

Kokia bus įtaka?

Šias ir kitas su pietinio uosto pertvarkymu susijusias problemas ir turės išsiaiškinti pietinės uosto dalies plėtros poveikio aplinkai vertintojai.

Įprasta, kad atliekant poveikio aplinkai tyrimą imama daugybė mėginių, analizuojami meteorologiniai, hidrologiniai, hidrografiniai ir kitokie duomenys. Pateikiami bent keli vertinimai, kokie pokyčiai bus vienomis ar kitomis sąlygomis.

Tiriant naujo pietinio uosto statybos poveikį būtinai turės būti įvertinta, kaip į Kuršių marias bus pernešamas druskingas jūros vanduo, kaip keliaus nešmenys, ledai iš Kuršių marių, kokia bus Kuršių nerijos krantų erozija.

Planuojamas įrengti pietinis uostas lyg ir neatrodo kažkoks itin sudėtingas statinys. Tačiau dėl jo kyla keletas klausimų. Kad ir toks – kaip padidės srovės ir nešmenų srautai ir kokią įtaką jie darys šalia Kaulės Nugaros įrengtam Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalui?

Arba kitas klausimas: ar nepaaiškės, kad, norint įrengti naują pietinį uostą, uždaryti dešiniosios Kuršių marių ištakos neįmanoma, nes suintensyvėjus srovėms kairėje ištakoje padidės srovės ir darys įtaką SGD terminalui?

Kuršių marių protaka yra ypatinga, nes įvairiais metų laikais ir įvairiomis oro sąlygomis, daugiausia priklausomai nuo vėjo, joje yra žymūs vandens debeto svyravimai, netgi jų krypčių ir srovių pokyčiai.

Noras: ši dalis, kur būtų įrengtas pietinis uostas, turėtų neatpažįstamai keistis. V. Matučio nuotr.

Galima sulaukti netikėtumų

Analizuojant pietinio uosto dalies vystymą ir jo poveikį aplinkai bus atliekami ir dugno tyrimai, ieškoma nuskendusių ir pavojingų objektų.

Būtų tarsi ir naivu manyti, kad toje uosto dalyje kažko yra. Tačiau sovietiniais laikais uoste buvo įvairių keistų dalykų. Tik neseniai uostas apsivalė nuo dešimtmečiais dokų duobėse gulėjusių pavojingų medžiagų – sovietinio laivų remonto palikimo. Uoste buvo ir dar ne iki galo sutvarkytos sovietmečio laivų kapinės.

Netgi po Antrojo pasaulinio karo praėjus daugiau kaip 75 metams gilinant Klaipėdos uostą dar vis randama nesprogusių bombų.

Kuršių marių protaka yra svarbi ir neršti atplaukiančioms migruojančioms žuvims. Atliekant tyrimus turės būti atsakyta, kaip susiaurinta protaka paveiks jų įpročius.

Priminsime, kad pietinėje uosto dalyje, be jau minėtos jachtų ir pramoginių laivų marinos, Uosto direkcija planuoja suformuoti apie 70 ha teritoriją. Prie jos atsirastų per tūkstantį metrų krantinių, kur galėtų atplaukti laivai su grimzle iki 15,5 metro. Būtų suformuotas ir maždaug 200 metrų pločio laivybos kanalas su 600 metrų pločio apsisukimo ratu. Šie skaičiai kol kas preliminarūs, jie būtų tikslinami rengiant paties pietinio uosto techninius projektus po to, kai bus patvirtinta šio uosto poveikio aplinkai ataskaita.

Toks uostas Klaipėdoje galėtų būti įrengiamas ne anksčiau kaip po 2027 m., nes iki to laiko investicijos jau yra suplanuotos ir šio projekto jose nėra. Pietinio uosto įrengimui įtakos gali turėti ir geopolitinė situacija regione. Nežinia kokia kryptimi pakryps regiono ekonomikos vystymasis, koks bus karo Ukrainoje poveikis, kokie politiniai procesai vyks kaimyninėse šalyse.