Aptiko namą ir šulinį

Klaipėdos piliavietės šiaurinėje kurtinoje vykdomų archeologinių tyrimų metu atkastas seniausias uostamiestyje, o galbūt, kaip spėjama, ir visoje Lietuvoje, išlikęs viduramžių laikotarpio pastatas ir šalia jo esantis medinis šulinys.

"Tai yra Klaipėdos miesto pradžia – seniausias papilys. Pagal ten rastus radinius jį galime datuoti XIII–XIV amžiaus riba. Susirinkę projektuotojai, pamiklosaugininkai sprendėme, ką toliau su juo daryti", – paaiškino tyrimų vadovas Gintautas Zabiela.

Pašnekovo teigimu, atkastiniai radiniai tik patvirtina tai, ką spėjo tyrimų metu birželį – būtent šioje vietoje ir buvo uostamiesčio pradžia.

"Tada sprendėme pagal reljefą, radinius, neturėjome pastatų, o dabar turime konkrečias vienos sodybos struktūras. Visa tai buvo būtent čia – seniausioji Klaipėda, stovėjusi šalia pilies į šiaurę", – teigė G.Zabiela.

Būta miestietiškos gyvenvietės

Šiuo metu atrasti pastatų fragmentai archeologams pasakoja ir apie tai, kaip gyveno ano meto Klaipėdos gyventojai.

Radiniai byloja, jog greta pilies būta miestietiško tipo gyvenvietės, mat pastatų viduje rasta nemažai odinių batų, diržų ir kitų dirbinių fragmentų.

"Tai rodo, kad bent jau amatininkas – odadirbys, gyveno visai šalia pilies. Tai yra svarbus dalykas, nes iki šiol apie tokius amatininkus nesame turėję tokių ansktyvų duomenų", – pastebėjo pašnekovas.

Dirbs dar apie mėnesį

Aptiktas namas, anot G.Zabielos, būdingas baltų gentims, o nemaža dalis išlikusios keramikos, sakė G.Zabiela, – kuršiams. Iki šiol apie tokius pastatus ir keramiką duomenų taip pat nebūta.

Pašnekovo teigimu, šiuo metu kasamos dar dvi paskutinės perkasos. Planuojama, kad archeologai čia dar dirbs apie mėnesį.

Tiesa, pastarosiomis dienomis pastebimai subjuręs oras kiek sunkina tyrinėtojų darbą.

"Esame pasistatę nuo lietaus uždangą. Gerai, kad čia gruntas sausas, smėlingas. Tačiau tikimės, kad rugpjūtis bus geresnis ir galėsime lengviau dirbti", – pridūrė G.Zabiela.