Populiari legenda: „Kryžiaus bandelės“ iš jūros negrįžusiam sūnui

Populiari legenda

Legenda pasakoja, kad netoli Temzės upės Devons Road (Velnių kelias) gatvėje, kur dabar yra įsikūrusi „The widow‘s son“ („Našlės sūnus“) užeiga, anksčiau stovėjo nedidelis našlės namelis. Jame ji gyveno kartu su sūnumi, kuris užaugęs tapo jūreiviu.

Išplaukdamas į jūrą, jis pažadėjo namo grįžti prieš Velykas, kad, atėjus Didžiajam penktadieniui, galėtų paskanauti motinos iškeptomis karštomis kryžiaus bandelėmis.

Tradicija: jauniausias jūreivis, pasilipęs ant vyresnių jūreivių pečių, įdeda velykinę bandelę į tinklelį. (Interneto nuotr.)

Jungtinėje Karalystėje nuo seno buvo įprasta, kad Didįjį penktadienį, kai susilaikoma nuo mėsos ir valgoma tik vieną kartą per dieną, būtų kepama didelė ir skani bandelė, pažymėta kryžiaus ženklu. Tai simbolizuoja Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo. Anglų tautosakoje yra daug prietarų, susijusių su kryžiaus bandelėmis. Vienas iš jų – kryžiaus bandelė, pasiimta su savim išplaukiant į jūrą, apsaugo laivą nuo sudužimo.

Kaip byloja legenda, jūreivio motina, laukdama iš jūros grįžtančio sūnaus, iškepė tradicinę kryžiaus bandelę. Atėjo Didysis penktadienis, bet sūnus taip ir nepasirodė namuose. Negrįžo jis ir dar kitais metais, tačiau našlė, atėjus Didžiajam penktadieniui, visada iškepdavo tradicinę kryžiaus bandelę. Ji niekada neprarado vilties sulaukti kada nors sugrįžtančio sūnaus. Motinos meilė kažkur klajojančiam, o gal ir žuvusiam sūnui, buvo tokia kantri, kad ji visą likusį gyvenimą kiekvieną Didįjį penktadienį turėdavo paruošusi šviežią karštą kryžiaus bandelę, pridėdama prie tų, kurias saugojo iš ankstesnių metų.

Svečiai: Nickas Edelshaimas ir jo kolegos jūrininkai atvykę į tradicinį susitikimą. (Interneto nuotr.)

Kai jūreivio mama galiausiai mirė, jos namelyje buvo rastas palubėje kabantis regztukas su didžiule krūva kryžiaus bandelių.

Nepraleido ceremonijų

1848 m. našlės namelis buvo nugriautas, jo vietoje pastatyta naujas pastatas, kur įsikūrė kavinė-baras. Našlės ir jos sūnaus istorija vargu ar buvo tikroviška, tačiau naujos užeigos savininkai šią legendą panaudojo reklamai.

Užeigą jie pavadino „The widow‘s son“, primindami lankytojams legendą, kurią yra aprašęs ne vienas tautosakininkas. Našlės ir jos sūnaus atminimui kiekvieną Didįjį penktadienį čia buvo kepamos kryžiaus bandelės, skatinančios palaikyti nuolatinį ryšį tarp sausumoje ir jūroje esančių Karališkojo jūrų laivyno jūreivių.

Vieta: užeiga „The widow‘s son“, kur kepamos Velykinės bandelės. (Interneto nuotr.)

Gražios ir jaudinančios legendos paveikti jūreiviai į „Našlės sūnaus“ užeigą pradėjo rinktis iš visos Britanijos. Kiekvienais metais jie ateidavo į barą, norėdami įdėti naują bandelę į palubėje pakabintą tinklelį.

Ceremonija prasidėdavo nuo to, kad iš visų susirinkusiųjų jauniausias jūrininkas užlipa ant kolegų pečių ir įdeda į tinklelį naują bandelę. Bandelė būna nulakuota, kad ilgiau išsilaikytų, o ant jos viršaus užrašoma įvykusios ceremonijos data.

Vienas vietinis laikraštis atkapstė įdomią informaciją. Paaiškėjo, kad buvęs jūreivis 93 metų Patrickas Hinesas, gimęs priešais „The widow‘s son“ užeigą, per 70 metų nepraleido nei vienos čia vykusios Didžiojo penktadienio ceremonijos.

2012 m. iškilo didelė grėsmė senai tradicijai, kurią buvo pamėgę ne tik jūreiviai, bet ir vietiniai gyventojai. Dėl ekonominių priežasčių užeiga užsidarė. Blogiausia buvo tai, kad tuomet kažkur dingo ir kryžiaus bandelių kolekcija, kuri buvo pildoma 80 metų.

Produktas: naminės kryžminės bandelės. (Interneto nuotr.)

Tradicijos atgimimas

Kai barą perėmė nauji savininkai, vietos gyventojų ir jūreivių visuomenė pradėjo aktyvią kompaniją, kurios tikslas buvo atgaivinti vietinę tradiciją. Pagaliau naujoji užeigos vadovybė pažadėjo atkurti tradicinį renginį per Didįjį penktadienį ir užtikrinti naujų bandelių, sudėtų į palubėse kabantį tinklelį, saugumą.

Anglų valdininkai, ko gero, yra vieni didžiausių biurokratų. Kol buvo suteiktas leidimas projektuoti seno pastato pakeitimus ir galiausiai atlikti visi rekonstrukcijos darbai, praėjo keleri metai.

Štai ištrauka iš 2018 m. paskelbtos informacijos apie senos tradicijos atgaivinimą atnaujintoje „The widow‘s son“ užeigoje. „Nuo šiol kasmetiniame renginyje mes renkamės paminėti žuvusius karuose ir prisiminti našlės nelaimingą sielvartą ir meilę, kuri yra ir „The widow‘s son“ istorija. Jūreiviai prisijungs prie mūsų, norėdami pasimėgauti skaniomis karštomis kryžiaus bandelėmis. Didžėjus papasakos našlės sūnaus istoriją su energija ir humoru, sugrįšime į senus laikus“.

Dar prieš prasidedant koronaviruso pandemijai, „The widow‘s son“ buvo išplatinusi skelbimą, kad 2020 m. Didžiojo penktadienio dieną, (balandžio 10 d.) 11 val. atsidarys pabo durys visą dieną truksiančioms pramogoms. Lankytojai kviesti 15 val. stebėti jūreivių atliekamą ceremoniją papildant velykinių kryžiaus bandelių kolekciją. Britai, kaip ir jų ekscentriškas premjeras, yra nenuspėjami. Gal jiems tradicijos svarbiau už tą prakeiktą virusą ir šventė nebus atšaukta?